Sveiki, aš – kavaholikė

Didžiausia modernaus pasaulio problema – per daug informacijos internete ir nepakankama skaitytojo kvalifikacija atsirinkti, kas tiesa. Kiekvienas, turintis galimybę rašyti ir skaitytojų dėmesį, suteikia sau teisę į apaštališką tiesos skleidimą nepatikrinus informacijos ir dažnai faktų neišbandęs nuosavu kailiu. Užtat populiarieji portalai tiesiog pasimėgaudami publikuoja vieną po kito save paneigiančius straipsnius, o sukonfuzintas skaitytojas mėtosi nuo vienos … More Sveiki, aš – kavaholikė

Atostogų dienoraštis

Prakaito druska maišosi su jūros sūrymu. Akys – kaip drumstas pakrantės vanduo, merkiasi. Galbūt apakintos saulės atspindžių vandenyje, galbūt nuo vėjo, pritvinkusio nepaaiškinamo ilgesio. Pėdomis rausiu pilkšvą smėlį. Ne baltas. Be auksinių kruopelyčių. Be pušų spyglių, be sakų kvapo. Aš nesiskundžiu. Skųstis būtų nedovanotina nuodėmė. Geriu kiekvieną patirtį į save, už kiekvieną esu dėkinga. Bandau … More Atostogų dienoraštis

Griebk dilgėlę

Ar žinai, kad didžioji dilgėlė, arba Urtica dioica yra absoliučiai superinis augalas?  Jomis šeriamų karvių pienas riebesnis, paukščiai sparčiau auga ir storėja. Dilgėlės tinka plaukams stiprinti bei pleiskanas naikinti, iš jų gaminami žali (iš lapų) ir geltoni (iš šaknų) dažai. Dilgėlės tinka artritui, podagrai, egzemoms  gydyti, esant ausų, nosies ir gerklės susirgimams. Dar jos didina … More Griebk dilgėlę

Koks tavo variklis?

Kai į vieną kambarį be langų susirenka spalvinga kolekcija asmenybių su užduotimi rasti bendrą strategiją, prisižiūrėti galima visko. Ypač, kai susibėgimas persirita į antrą valandą ir sąlyčio taškams ėmus nykti per medžius miško nebesimato. Bandyti įtikinti kitus, kurie, rodos, transliuoja kitu dažniu, nėra paprasta. Kaip ir kalbėtis su tais, kurie gyvena skirtingoje dimensijoje. Trūkčioji pečiais… … More Koks tavo variklis?

Atidėliojimo lygtis

 Et… Velykinio savaitgalio tinguma… Šlapia ir neviliojanti lauk, bet ir neskatinanti raitotis rankovių ir kibti į darbus. Šalia drybsantis plaukus visur mėtantis Miau ir iš nieko ligą sugebantis pasigauti mažėlis irgi įkvepia tik giliau pasikapstyti po kaldra su puodeliu karštos kavos. Ar tau taip nebūna, kad nors ir kaip benorėtum imtis suplanuotų darbų, kad ir … More Atidėliojimo lygtis

Pokyčių teorija

Nuo Naujųjų metų darbas sučiulpė visą įmanomą laisvalaikį, todėl baigusi vieną projektą ir kitam dar neprasidėjus, raitojausi rankoves ir kibau į porą mėnesių neliestus mokslus. Pernai vasarą pradėjau studijuoti Lyderystę ir vadovavimą, tikėdamasi, kad sausos teorijos tona užpildys mano žinių spragas ir kilstels žemumas ariantį pasitikėjimą savimi naujose pareigose, bet iki šiol tik dėliojausi paukščiukus … More Pokyčių teorija

Kaip grūdinosi plienas. Arba ne.

Vasaris žnybia nosin ir primena, kad šeštadalis metų jau tiu tiu… “Nu ir valio!”, –  džiaugsmingai sutrūkčioja dešinės akies vokas, nes visą laiką darbe pralaksčiau kaip ryžas aviganis iškištu liežuviu, o vakarais namo dar ir vilkausi krūvas popierių. Per darbus beveik  nerašiau, atsilikau su mokslais kaip beviltiška dvejetukininkė, o amžinasis nesibaigiantis darbų sąrašas pailgėjo dar … More Kaip grūdinosi plienas. Arba ne.

Tie, kuriems vietos jau nebėra

Žmonės į mūsų gyvenimą ateina su misija: palaikyti už rankos, apgyvendinti savyje mūsų jausmus, auginti mūsų svajones, užgrūdinti , padėti mums atrasti stiprybę, ištvermę. Jie mus augina, formuoja, lipdo tarsi molį  ir atlikę savo misiją – išeina: kartais juos išplėšia mirtis, laikas ar atstumas, kartais jie susmeigia peilį tau į krūtinę ar nugarą, nusivalo į … More Tie, kuriems vietos jau nebėra

Stiprybės. Ar ir tu jų nematai?

Aš daug rašau apie profesinį tobulėjimą. Dar daugiau apie jį skaitau, galvoju ir analizuoju įvykius ir poelgius tam, kad iš jų galėčiau pasimokyti. Visa tai puiku, ir visa tai yra progresas. „Learning mindset“ yra tikras turtas”, – sako korporatyvinio mokymosi specai. Žodžiu, tokį turėti – jau pusė darbo. Valio, rodos, aš jį tikrai turiu (čia … More Stiprybės. Ar ir tu jų nematai?

Kas svarbiausia

Visatos talentas griauti planus nenustoja žavėti. Ji, tarsi išdykęs vaikėzas, išspardo kaladėlių bokštą vien tam, kad dar syki treptelėtų kojyte ir sudėliotų taškus ant “i”: “Užsiciklinusi troškimuose, tiksluose, įsipareigojimuose ir darbuose, ar prisimeni, kas tau yra svarbiausia, ar vertini tai, ką turi? Ar gali stabtelti? Ar gali klausytis ir girdėti? Ar gali suprasti ir vertinti? … More Kas svarbiausia

Kam rūpi moterys, kai brangsta sviestas?

Svarsčiau rašyti, nerašyti… Rašyti, nerašyti… Ai rašysiu. Iš vienos pusės, rizikuoju pabosti, o ir šiaip dar kažkaip neišmokau ramiai skaityti žinučių, siunčiančių pragaran… Iš kitos pusės nerašyti kažkaip nebepadoru jau. #metoo atvėrė ne tik užsienio, bet ir lietuviškas piktžaizdes, kur lyg pūliai pasipylė kaltinimai nukentėjusiomis, „padoraus elgesio“ pamokslai ir pafilosofavimai apie vyriško dėmesio išraiškas ir … More Kam rūpi moterys, kai brangsta sviestas?

Viščiukus skaičiuoja rudenį

Viščiukus skaičiuoja rudenį. Ir aš skaičiuoju, ypač kai kalendoriuje nebeliko tiek daug dienų užbraukti, o vaikai jau surašė po penkias versijas laiškų Kalėdų seneliui. Spaudžia ir mane rašyti, bet kažkaip nedrįstu, nes nesu tikra ar gera mergaitė buvau, ar neatsidūriau juodajame nykštukų sąraše. Prieš mane – mano pernykščiai tikslai ir och, maišytos emocijos! Kai kuriuos … More Viščiukus skaičiuoja rudenį