Apie Traukos dėsnį rašiau jau seniau (pavyzdžiui čia: Apie Traukos dėsnį praktikoje). Esu tikra apie jį esi girdėjusi ne tik iš manęs. Yra skeptikai ir yra vadinantys jo efektus kitais vardais. Vieni meldžiasi ir tikisi, kad kažkas aukščiau išklausys jų maldas, kiti mano, kad viskas jau nulemta, o treti tiesiog labai nori, paleidžia ir sulaukia.
Vienas iš kriterijų traukos dėsniui įgauti pagreitį – atpažinti ir pripažinti, kad jis veikia. Kaskart sau užsidedu varnelę, kai viskas susiklosto taip, kaip man reikia:
- susitikimai nukeliami, kuriems nespėjau pasiruošti.
- deadline’ai nukeliami arba problemos, trukdžiusios baigti darbą išsisprendžia netikėtai paprastai, o kartais savaime, t.y. man neprikišus piršto arba pagalba pagalba pati ateina.
- Žmonės, kurių man reikia, patys susisiekia arba atsiranda puiki priežastis naujam kontaktui.
- Mokymai, kurių galvojausi ieškoti ateina pasiūlymo forma į pašto dėžutę ir, nepaisant nemažų kaštų, lengva ranka apmokami darbdavio.
Kitiems norams išsipildyti prireikia laiko, matyt “palaukia”, kol būsiu tam pasiruošusi. O kartais “ateina” taip, kad sujungia keletą norų į vieną krūvą. Nuo paskutinės materializacijos likau apšąlusi pati.
Neseniai mano vadovas metė man iššūkį – skaityti pranešimą konferencijoje. Abejojau, ar esu pasiruošusi, bet pieštuku įpaišiau tai į savo profesinio tobulėjimo planą. Jei sąžiningai, visada norėjau stovėti prieš šimtinę auditoriją ir dažnai klausydavausi ne tiek turinio, kiek stebėdavau pranešėjų stilių, kūno kalbą ir minčių formulavimą.
“Vieną dieną, kai turėsiu, ką pasakyti”, – sakiau sau.
Bet iššūkis yra iššūkis. Kaip pakliūti į tokias konferencijas? Turėjau kontaktus iš ankstesnių konferencijų, prieš porą savaičių jau susiruošiau rašyti, parašiau, bet neišsiunčiau – pasirodė kažkaip nedrąsu siūlytis, tad atidėjau kol sukaupsiu drąsos. Ir štai vakar – laiškas dėžutėje nuo to paties asmens, siūlantis atvykti į jų organizuojamą konferenciją Amsterdame ir skaityti pranešimą. Niekada nebuvau Amsterdame, mano darbas šiuo metu ne toks, kad galėčiau keliauti už UK ribų, o visada patiko tą daryti. Aaaaaaa!!!! Ar dar reikia pasakoti, kaip jaučiuosi? Baisu. Bet dar labiau spirgu iš nekantrumo.
Sutapimais aš netikiu ir laukiu nesulaukiu kitų “apsireiškimų”. Ar tu pastebi, kaip veikia šis dėsnis?
Geresnė nei vakar 