Greitojo vartojimo kultūroje būti lėtam nebemadinga. Kino filmai dabar pakeičia knygas, facebook’o memai išminčių traktatus. Elektroninės parduotuvės, maisto pristatymas į namus… Jums taksi? Gal lėktuvo bilietus į pasaulio kraštą? Draugą ekrane? Viską, o viską, gali turėti čia ir dabar. Ne, nei laukimas, nei lėtas progresas dabar tikrai nebemadingi. Ar pastebėjai, kad po truputį prarandame gebėjimą neveikti nieko? Per vieną dieną patiriame ir sužinome visko tiek, kiek mūsų proseneliai ir per gerą mėnesį nesužinodavo.
Liepsnos nulaižė Notre Damme,
Per du šimtus žuvo Šri Lankos sprogimuose,
Autobusas Portugalijoje nuriedėjo nuo skardžio,
Ukrainoje rinkimus laimėjo komikas,
Pugačiovos santuokose meilės nebuvo,
Sakuras nuniokojo šiukšliavežė,
o Pasvalio gyventoja sukaupė tūkstančio paršelių kolekciją.
Mus pasodino ant veiksmo ir naujienų adatos. Nebemokame nuobodžiauti, nebemokame laukti be telefono, švęsti be televizoriaus, žiūrėti kino be užkandžių, vairuoti be radijo. Netyčia ir patys nepastebėdami kada, pametėme kantrybę.
Užsienio kalbą išmok per trisdešimt dienų.
Dešimt kilogramų numesk per savaitę.
Pasijausk puikiai akimirksniu.
Aną dieną mačiau remklamą apps’o kuris sako, jog skaityti knygas – atima per daug laiko. Štai jis, tas apps’as, susumuos visą esmę į kelias minutes, aišku už mokestį. Po velnių, kam man tokia knyga ir ko verta išmintis, jei ją galima sukišti į penkias minutes (Trys šauktukai, daugtaškis ir klaustukas).
Tam prakeiktam nuolatiniam bėgime viskas, kas užtrunka per lėtai jau atrodo nebeverta nei dėmesio, nei pastangų. Trumpi laiko tarpai nuo minties iki rezultato užtrumpino perspektyvos matymą. Jei galėtum rinktis – tris milijonus šiandien ar vieną centrą, kuris įkritęs į tavo tuščią banko sąskaitą, trisdešimt dienų iš eilės ją dvigubintų?
Atsakymas – penki milijonai – tiek savo sąskaitoje turėtum po mėnesio.
Maži veiksmai ir maži pokyčiai transformuoja, kad ir koks nepastebimas progresas atrodytų.
Šimtas parašytų žodžių kasdien, gali tapti knyga jau po metų.
Vienas neišgerta kasdienė kava iš popierinio puodelio po tiek pat laiko gali pavirsti atostogomis užsienyje.
Dešimt minučių buvimo su savim per dieną, gali išmokyti geriau suprasti ir pajausti save. O vieną dieną – išlaikyti nuvažiuojantį stogą.
Lėtai. Po truputį. Gurkšnis po gurkšnio. Vienas širdies dūžis po kito. Tame lėtume atgyja sugebėjimas kurti savo gyvenimą, išdyla nekantrumo triukšmas, nuslopsta greičio troškulys. Net jeigu tai bus pirmas puslapis naujos knygos, pirmas metras naujo maratono bėgime. Tu nenusivilsi.
Geresnė nei vakar 