Vasaris žnybia nosin ir primena, kad šeštadalis metų jau tiu tiu… “Nu ir valio!”, –  džiaugsmingai sutrūkčioja dešinės akies vokas, nes visą laiką darbe pralaksčiau kaip ryžas aviganis iškištu liežuviu, o vakarais namo dar ir vilkausi krūvas popierių. Per darbus beveik  nerašiau, atsilikau su mokslais kaip beviltiška dvejetukininkė, o amžinasis nesibaigiantis darbų sąrašas pailgėjo dar … More Kaip grūdinosi plienas. Arba ne.

Žmonės į mūsų gyvenimą ateina su misija: palaikyti už rankos, apgyvendinti savyje mūsų jausmus, auginti mūsų svajones, užgrūdinti , padėti mums atrasti stiprybę, ištvermę. Jie mus augina, formuoja, lipdo tarsi molį  ir atlikę savo misiją – išeina: kartais juos išplėšia mirtis, laikas ar atstumas, kartais jie susmeigia peilį tau į krūtinę ar nugarą, nusivalo į … More Tie, kuriems vietos jau nebėra