“Sūrus vanduo yra vaistas nuo visko. Nesvarbu, ar tai ašaros, prakaitas ar jūra” (Isak Dinesin)
Kuo gydytis norą judėti pirmyn, tobulėti ir siekti, kai paprasti žingsneliai atrodo per maži, o didesniems dar nesijauti priaugusi? Ašaroti lyg ir nėra dėl ko, o jūra nesišviečia iki vasaros…
Šiandien, o ne rytoj, laikas planui, kaip užkariauti pasaulį. Nelaukti, kol galimybės pasibels, bet kurti jas pačiai.
Va taip, stebulingai, nesužinos niekas nei apie tavo paveikslus dulkančius palėpėje, nei apie ašaromis sulaistytus eilėračius. Niekas neatspės, kad tavo virtuvėje gimsta šedevrai, klestinčius sodus, penkias užsienio kalbas ir parašytas knygas, kad gali tą, aną, ir dar kitą (įsirašyk). Kuklumas visai nėra jokia dorybė, greičiau jau grandinės.
Svarbiausias dalykas, kurį išmokau darbe – tai matyti kiekvieną užduotį per “o kas man iš to” prizmę. Tai visai nereiškia, kad užduotis renkuosi pamatuodama naudą sau, visaip taip egoistiškai ir savanaudiškai. Greičiau jau stengiuosi iš kiekvienos užduoties išspausti maksimumą, kad būtų gerai ne tik kitiems, bet ir man. Ilgokai užtrukau – gaila, kad nebuvo nieko šalia, kas išmuštų tą kuklumo durnystę iš galvos ir įlietų sveiko egoizmo. Jei pasinaudotum tik vienui vienu patarimu, svarbiausias būtų tas – susirask mentorių, žmogų, su kuriuo galėtum kalbėtis atvirai ir kuris nebijotų spirti uodegon, kai reikia, bet kartu ir nebūtų suvaržytas subjekyvumo ir asmeniškumų.
Kur ten baigiau? A, kuklumas! Netiesa, kad gera prekė pati save giria (ir taip, per daug tiesmukiška, bet mes visi esame tik prekės vienoje ar kitoje rinkoje). Yra, atleisk, kvaila tikėtis, kad užtenka labai stengtis, labai daug dirbti ir būsi pastebėta. Aišku, šansai yra, bet labai jau maži. Aš neadvokatauju būgninimui į tuščią puodą, nors esu mačiusi daug pavyzdžių, kaip karjerą daro tie, kurie ne tik nei velnio nedirba, bet ir visai neraukia apie ką liežuviu mala. Tu klausaisi klausaisi, o jie užhipnotizuoja tave. Jų talentas – PR, įvaizdžio formavimas ir tas tuščias skambėjimas akivaizdus tik tiems, kurių rankomis jie kuriasi savo ateitį. Tokių “žvaigždžių” pilna aplink: internete, televizijoje, net giminės baliuje. Pilna jų ir ofiso koriduoriuose.
Nesiūlau būti tokia. Bet… Apie savo darbus turi kalbėti garsiai. Apie juos, kaip ir apie tavo ambicijas turi žinoti tie, kurie
pirma, gali tau padėti sukurdami sąlygas tobulėti
antra, spręs ar esi pasiruošusi sekančiam žingsniui ar galės pasiūlyti galimybes.
Taigi, dirbti ne sunkiai, o protingai…
Mano minų laukas 2019-iesiems jau sudėliotas iš iššūkių, kuriuos išsikėliau pati ir tų, kuriuos man pateikė mano vadovai ir mentoriai. Prezentacijos, pristatymai, susitikimai, daug pradžių ir pabaigų. Bus įdomu, pulsas bus tankus, įspūdžių bus daug, daug darbų, daug prakaito ir jūros. O ašarų? Nebent laimės. (3 x tfu). O ką tu? 🙂
Geresnė nei vakar 