Nustokim krūpčiot. Prezidentinis pamokslas lyderystei.

prezidente
Galima sutikti ar nesutikti su prezidentės Dalios Grybauskaitės poza ir pozicija, bet paneigti, kad tik stiprias lyderio savybes turintis asmuo gali užsitanauti pagarbą tų, kuriems teoriškai turėtum būti tik musė ant saulės nutvieksto lango, nuneigti negalima.
Dalios Ulbinaitės knygą “Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė” prarijau lėktuve bekeliaudama namo iš Vilniaus (stambus šriftas ir nemažai nuotraukų gerai užpildo puslapius). Aptikau, kad skaityti ją galima trimis aspektais:

 pirma: biografine. Prisipažinsiu, mane šis aspektas domino mažiausiai.

antra: susipažinti su prezidentine virtuve (beigi susipažinti su kitu jau žinomų situacijų kampu). Būtent dėl šio aspekto pirkau šią knygą ir tikrai nesitikėjau, kad daugiausia vertės gausiu iš trečiojo
pamokos lyderystei.
Tikrai neketinu percituoti visos knygos ir taip sugadinti malonumo, jei nuspręsite pačios perskaityt, bet labiausiai strigę punktai čia:
“Neišsibarstykite rutinoj. Išsigryninkite tikslus”. 
Tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje visada bus daugybė galimų veiklų, kurios paleidžia dūmų uždangą ir pamesti kelią dėl takelio stebėtinai lengva. Tam, kad pasiektum tiklus, turi koncentruotis ties jais, užsitikrinti, kad jiems pasiekti skiri pakankamai laiko ir dėmesio. Būti geriausia visur? Geriausia visiems? Hmm, nemanau…
“Mokytis iš kiekvieno sutikto žmogaus, iš kiekvienos situacijos”.
Tų mokytojų ir pamokų – kiekviename žingsnyje ir pamokos nemokamos. Kiekviena istorija, įvykis savyje neša užkoduotą informaciją, kurią reikia perleisti per savo filtrą. Visiškai nesvarbu, ar tas susitikimas ir susidūrimas buvo malonus ar ne. Dar daugiau, kiekviena situacija ir kiekvienas susitikimas savyje gali atverti naujų galimybių langą.
“Pradėkite nuo savęs, rodykite asmeninį pavyzdį”. 
Aukšta kokybė yra privaloma, o ne kažkas, už ką turėtumei tikėtis paplekšnojimo per petį. Aukšti standartai pirmiausiai turi būti taikomi sau pačiai, tik tada gali turėti moralinę teisę reikalauti to iš kitų. Kitąvertus, jokia “misija” negali užgožti žmogiškumo elemento. Asmeninis dėmesys bei empatija niekada negali būti nustumti į paraštes.
“Mokykis iš labiau patyrusių”. 
Daugybės dalykų nemoko mokyklos, universitetai (iš tikrųjų labai mažai ko moko), prieš tai užimtos pareigos. Nėra vadovėlio kaip būti prezidentu, kaip būti geriausiu vadovu, specialistu ir t.t. Taip, informaciją galima susirankioti kaip dėlionę pasiremiant kokrečiomis reikalingomis savybėmis, bet tik “perleista” per asmeninę situaciją, per ugnį ir vandenį, ji įgauna praktinę vertę. Todėl žvilgsnis nuo šono, palaikantis linktelėjimas, o ką jau kalbėti apie patarimą “buvau, mačiau, o kas jeigu tu…” ne tik nukreipia reikiama linkme, bet padeda pridėti savo žodžiams ir veiksmams svorio.
“Galių turi tiek, kiek sugebi jų pasiimti”.
Man labiau patinka angliška šio punkto versija “Ask for forgiveness, not for permission” (liet. prašyk atleidimo, o ne leidimo). Šitaip viskas pasidaro žymiai paprasčiau, lengviau, greičiau ir dažniausiai tokiu būdu, koks labiausiai tinkamas tau pačiai, tuo pačiu metu šitaip sukuriamas precedentas ir įtvirtinamos naujos ribos.
Tikras lyderis yra tas, apie kurį kalba kiti, o ne jis pats.
Pritariamai linksiu galvą. Iš kitos pusės, jei jau apie tave kalba, nebūtinai tu esi geras lyderis. “Pasimatuok temperatūrą”, pasitikrink, ar tavo oda ne oranžinė, o ant galvos nėra suveltos geltonos kupetos.
Tik patikimas partneris gali tikėtis sėkmės. 
Žodis – gipsas. Kartą pavesi ir tavo reputacijai galas. Nėra ko spekuliuoti aplinkybėmis ir visokiais kitokiais atsitiktinumais – taip, visiems visko nutinka. Tave turbūt supras, galbūt pateisins, bet – nepamirš.
“Perkama draugystė bevertė”.
Ir nors “mažos dovanėlės stiprina draugystę”, jos niekada nenupirks. Dar blogiau, jei draugystė ar parterystė, koleginiai ryšiai yra grindžiami “jeigu tu man, tai aš tau” principu. Toks buitinis šantažas palieka dugne bjaurias nuosėdas, kurios giliai pakasa bet kokią viltį turėti lygiaverčius santykius tarp dviejų žmonių.
Šitie aštuoni punktai – nėra kažkia neišbaigta pretenzija į lyderystės dekalogą. Buvo jų, tų punktų, ir daugiau. Tikiu, kad perskaičiusi knygą, atsisijotum kitas mintis. Sėkmės skaityme, tikrai verta, gaila tik, kad knyga taip greit baigėsi.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s