Prakaito druska maišosi su jūros sūrymu. Akys – kaip drumstas pakrantės vanduo, merkiasi. Galbūt apakintos saulės atspindžių vandenyje, galbūt nuo vėjo, pritvinkusio nepaaiškinamo ilgesio. Pėdomis rausiu pilkšvą smėlį. Ne baltas. Be auksinių kruopelyčių. Be pušų spyglių, be sakų kvapo. Aš nesiskundžiu. Skųstis būtų nedovanotina nuodėmė. Geriu kiekvieną patirtį į save, už kiekvieną esu dėkinga. Bandau … More Atostogų dienoraštis