Geresnė nei vakar

Sveiki, aš esu interneto-holikė. (Aš rimtai! Terminas gal ir ne visai toks, bet psichiatrai vieningai pripažįsta tokios priklausomybės egzistavimą ir jos žalą, bei stato į tą pačią lentyną su alkoholizmu, priklausomybe nuo lošimų, sekso, rūkymo ir maisto).

Mano labą rytą pirmasis išgirsta mobilus telefonas, o vakare jis būna paskutinis, su kuriuo atsisveikinu. Mano rankose jis atsiduria vos grįžtu namo ir atstumą ilgiau nei 15 minučių pavyksta palaikyti tik tada, kai pakrovėjo laidas būna per trumpas, kad patogiai naudočiuosi kraunant (Tiesa, jau mąsčiau, kaip šią problemą apeiti…). Su telefonu valgau, su juo miegu … Žodžiu, supratai esmę…

Ką veikiu? Žaidžiu žaidimus, skaitau naujienas, mirkstu socialiniame tinkle. (Pagal praleidžiamo laiko kiekį eiliškumas turėtų būti atvirkščias, nes pasaulyje tiek naujienų nenutinka, kiek laiko aš ten praleidžiu). Bet… FB srautas juk begalinis, ar ne? Ar tu nepastebėjai, kaip pasaulis susitraukia iki mobilaus ekrano dydžio?

Gerai, gerai, gal truputį perdedu, bet… mobilusis pasidarė tikras laiko vagis ir tas man labai nepatinka. Dar suprantu, kai jis vagia laiką nuo darbų ir mokslų, bet kai pasikėsina į „veikiu nieko“ laiką – enough is enough!

Tad sakau viešai – tai jau karinis konfliktas! Ir jame nugalėtojas gali būti tik vienas. Galvojau, imsiu ir išrausiu interneto kabelį su šaknimis (įsivaizduoji, šoje Vakarų šalyje jis vis dar į namus atkeliauja telefono laidais) ir paskandinsiu telefoną klozete…  Būtų šventa ramybė (nors ne, namie greičiausiai prasidėtų riaušės dėl asmens laisvių suvaržymo).

Tad valdausi, prisimindama, kad bandau išmokti kontroliuoti impulsus…

Šaltojo karo priemonės taip pat tiks. Tad kad ir kaip sunku bebūtų, atskyrus naudingą nuo žalingo, teks ugdyti valią.

Kodėl tai darau? Nes internetas:

• Suryja per daug laiko skirto knygų skaitymui, mokslams (šitas dabar labai aktualu, kai vėl mokslų ratas įsisuko)
• Būna priemonė išsisukti nuo seniai suplanuotų darbų ir fizinės veiklos.
• Suvelia miego režimą, nes užsižiopsojusi į ekraną paskui neatsikeliu kada suplanuota (taip ir lieka tos 15 minučių mankštos rytdienos planuose).
• Nuolatinis spoksojimas į ekraną pjauna akis ir bukina smegenis.
• Yra pats blogiausias pavyzdys, kokį galiu parodyti savo vaikams (na, apart voliojimosi girtai ant grindų su cigarete dantyse).

Ir tas sąrašas galėtų tęstis ir tęstis. Nes

internetas yra geras tarnas, tačiau labai prastas valdovas. Ir kai šie vaidmenys supainiojami, gaunasi tai, kas gaunasi.

Todėl sekančius su mėnesius – iki rugsėjo 1 dienos, kad jau būtų tiksliai, ketinu sustatyti viską į reikiamas vietas. Taigi, internetą naudosiu:

• Mokslo ir darbo reikalais
• Ruošdama straipsnius blogui, taip pat jų talpinimui.
• Bendravimui su draugais ir artimaisiais (čia jau gyvai nesigauna, kai gyveni už tūkstančio kilometrų).
• TED kalbų perklausoms, svarbioms naujienos, sekamiems blogo puslapiams ar serijai mėgstamos laidos (viso ne daugiau, nei 30 minučių per dieną ir tik tada, kai vaikai jau lovose arba užsiėmę savo reikalais).
• Internetiniams pirkiniams

Watch the space – papasakosiu apie progresą, JEIGU tik nepaseksi mano pavyzdžiu ir pati nesėsi ant interneto dietos.