Valandos iki tobulumo

18u784oxylrvtjpg

Luck is what happens when preparation meets opportunity. (Seneca)
(Sėkmė yra tai, kas nutinka, kai galimybė susitinka pasiruošimą)
Tam, kad taptum profu savo srityje, į pasiruošimo stiklinę (o greičiau jau gerą kibirą), turi suvarvinti bent gerą dešimtį tūkstančių valandų nepailstamo darbo. Taip teigia M. Gladwell savo knygoje “Outliers”. Joje nagrinėjamos IT ir kitų sričių genijų sėkmės istorijos.
Talentas prieš sunkų arimą – šie du faktoriai dažnai priešpastatomi, bet galimybės turėjimas labai dažnai yra tas trečias brolis, dažnai pamirštamas.
“Gimiau nei per anksti, nei per vėlai. Gimiau pačiu laikuuuu”, – galėtų choru dainuoti Steve Jobs’as, Bill Gates’as ir dar visas būrys back vokalų, užšokusių ant blockchain’ų ir kriptovaliutų bangos, sutartine atlieptų tie, pasinaudoję savo laiku besikeičiančia politine ir ekonomine aplinka.
Taip, galimybės, susitikusios su pasiruošimu dirbti daug ir sunkiai – puikiausias katalizatorius sėkmei.
Aišku, ta dešimtis tūkstančių valandų – toks labai jau supaprastintas modelis. Jei vienam gali prireikti mažiau, kitam – gal ir dvigubai. Bukas stuksėjimas nebūtinai reiškia protingą mokymasį ar praktikavimasį, tad supratimas kaip mokytis ir kaip veikia smegeninė, gali stipriai suaktyvinti ir sutrumpinti procesą. Įdomų kursą buvau užtikusi Cursera tinklalapį. Vadinasi “Learning how to learn” ir yra nemokamas.
Va, anot vieno tyrimo, kaip pasiskirsto informacijos išliekamumas pagal mokymosi tipus:
  • 5% – klausantis paskaitos
  • 10% – skaitant medžiagą
  • 20% – video ir audio medžiagos peržiūra
  • 30% – praktinė demonstracija
  • 50% – diskusija grupėje
  • 75% – praktikavimasis/darymas
  • 90% – kitų mokymas
Aišku, šie procentukai šiek tiek svyruoja priklausomai nuo tavo preferencinio mokymosi stiliaus, bet summa summarum pasyvūs mokymosi būdai vis vien nėra tokie jau ir naudingi. Tad vien skaitant knygutes nuo žaliuokės iki profesionalo reiks kapstytis ilgai ilgai ir dar ilgiau. Neveltui Enšteinas sakė, kad jei negali paaiškinti šešiamečiui, tai nelabai ir pats supranti. Aš su juo niekada nesiginčyju.
Na taip, viskas labai paprasta, bet… klausyk…
Tuk tuk tuk, dar vieni metai prabėgo, pridėjo prie aštuoniolikos dar dvylika mėnesių “stažo”. Imi galvoti, kad gal genijus iš tavęs gali ir nebesigauti…
Nekviečia dar niekas nei į valdybos kėdę, namo vandenyno pakrantėje ir Bugatti rakčiukai barška ne tavo kišenėje. Nei Nobelis, nei Puliceris, nei prezidentės ordinas už nuopelnus šaliai, nei į Forbes sąrašą, nei į istorio vadovėlius… Darai viską lyg ir gerai, bet lyg ir nepakankamai.
O galbūt tau to visai ir nereikia. Gal užtektų tiesiog vieno ar kito žingsnio arčiau.
Va kokias taisykles suvardino šiandien mūsų CEO, paklaustas karjeros patarimo. Milijonų jos tikrai negarantuos, lyg ir viskas girdėta, bet kai tas viskas vienoje vietoje taip gražiai sugulė, tai sukonspektavau sau ir pamaniau su jumis pasidalinti. O maž padės:
  • Užsidirbk galimybę būti gallium kandidatu: nereikia būti žvaigžde, bet gero specialisto reputacija yra būtina.
  • Tobulink savo stiprybes, o trūkumus tik tada, jei jie kliudo: paaukšinimus skiria už tai, ką sugebi daryti puikiai ir kokias stiprybes gali įnešti į komandą.
  • Duok žinoti savo ambicijas, niekas neskaito minčių: taip atsiveria galimybės tobulėti, kaupti vėliau praversiančią patirtį.
  • Jei nemesi kamuolio, niekada nepataikysi į krepšį. (Originale šioje vietoje buvo beisbolo analogija, tad sau leidau perfrazuoti). Kitaip sakant, jei neaplikuosi, tai nėra ko verkti, kad negauni norimos rolės. Ir nebūtina atitikti visus keliamus kriterijus. Penki ar šeši iš dešimties – visai pakankama geram šansui (šitą noriu ypatingai pabrėžti moterims, kurios statistiškai siunčia savo CV tik jei atitinka bent aštuotis kriterijus. Vyrai dažniau yra linkę pervertinti savo jėgas. Asmeniškai gaunu tokių vyriškų CV, kurie visiškai “nepataiko į natą”, o va su moterimis liūdnuma – CV tiesiog neatkeliauja)
  • Ieškok galimybių, nes joms pačioms gali neužtekti energijos pas tave ateiti. Arba lietuviškai – belsk ir tau bus atidaryta.
Va taip va.
Na ir pabaigai – tą knygą labai LABAI rekomenduoju. Genijum nepavers, bet padės juos suprasti. Galbūt paskatins nenuleisti rankų. Arba pakelti galvą.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s