Sunkiausia gyventi suprantant savo netobulumą ir niekaip nerandant valios keisti save. O dar sunkiau nušvisti! Paskutinėmis dienomis apskritai nušvisti labai norėjosi, nes pooperacinis laikotarpis atvėrė pragaro skylę – daugybę laiko, kurį prisižadėjau skirti ne kokiam nors darbui, o nieko neveikimui. Ir, blyn, koks durnas pažadas tai buvo… Oi koks durnas… Nes užuot išsirinkusi kokį užsieninį veizalą ir skaitalą, tris vakarus paskyriau lietuviškoms gyvenimo būdo laidoms, žurnalams ir socialiniams tinklams.
Kodėl? Kaip atmatyti? Kaip dabar gyventi su tuo? Jau niekada nebūsiu tokia, kokia buvusi…
Kaip gyventi su vyru, kuris manęs neveda nušvitimo keliu? Neskambina gongais, nemedituoja ir nemoko misti saulės energija? Arba neužpila manęs pinigais ir įteikęs jachtos raktelį (hmm… raktelį? matot, aš net net nežinau, kuo užvedama jachta!!!!! Štai koks gyvenimo tragizmas…) neplukdo saulėtomis pakrantėmis kur galima būtų taškytis prabangiuose vakarėliuose su kolegomis milionieriais.
Kas per liūdesėlis gyventi samdomo darbo grandinėmis sukaustytai ir atostogauti turistų nuvalkiotose vietose? Kur Indija? Kur užkariautos viršukalnės, kur susitikimas su civilizacijos menkai paliestomis gentimis? Ir kodėl, po velnių, mano dar nekasu kriptovaliutų ir blockchain man vis dar reiškia tik dar vieną mandrą žodį, kurio nesuprantu?
Pasakykite, kaip nusiplauti tą karjerizmo purvą, kuris užgniaužė mano moteriškumą? Kaip pamesti ambicijas, aukštakulnius, kelnes, kosmetiką ir imti siurbti energiją iš kostmoso? Pasakykite, kur geriausia treniruotis ir kaip geriausiai treniruoti makšties raumenis?
O dar kaip susidoroti su sąžinės priekaištu, savo atžalų neišgimdžius šventose kančiose, o paskui nesūpavus rankose iki mokyklinio amžiaus, neužrašius jų į baletą, kriketą, karate, muzikos mokyklą ir keramikos studiją? Tikiuosi užaugę jie man atleis už tuos vakarus, kada užsimaniusi ramybės juos apleidau inerneto ir žaidimų platybėse.
Kaip, kaip gyventi dabar, suvalgius kiaulienos kepsnį pietums, kai nyksta planeta, o paršeliams Šopeną groja tik penktadieniais? Ką gelbėti pirmiau – kailinius žvėrelius, vaikus Afrikoje, nykstančius orangutanus? Prieš ką kovoti – vištas narvuose, plastiką mūsų vandenynuose, cirko spektaklius? Kas yra didesnis priešas – valdžia, masonai, kairė, dešinė ar nuomonės neturėjimas?
Kuo misti? Ką pirkti? Ar verkti dar vienos dizainerio suknelės, taupytis naujiems papams ir odos patempimui? O gal geriau nusipirkti tinklinę terbelę ir nuo šiol nebepirkti bulvių plastiko maišeliuose? Ir sėsti ant keto, viduržemio, grikių dietos arba atsiversti į žaliavalgystę. Koks guru man perskaitys likimą iš plaštakos, auros ar suraukto snukelio?
Per daug laiko yra blogis, sakau. Dar blogiau yra blogai sukontroliuotas laikas. Dieve, už visas nuodėmes, bausk kaip nori, tik neduok man laiko tiek, kad nežinočiau, kur jį kišti ir palik man sveiką protą daryti sveikus pasirinkimus, kur jį padėti. Ir jei netyčia (visai netyčia) nušvisiu, sugrūsk mano nušvitimą taip giliai, kad nekiltų noras apaštalauti. Amen.
Geresnė nei vakar 