Žodžių kombinacija “Profesinio tobulėjimo planas” kažkodėl daugumai asocijuojasi su kostiumėliais pasirėdžiusiais ir popieriniais latė puodeliais ginkluotais karjeristais. Tad, atrodo, kam tau toks planas, jeigu tavo penkmečio vizijoje nėra ambicijos užkariauti pasaulį, ar bent alkūnėmis prasiskinti kelią iki minkštesnės kėdės? Ambicija ir karjera dabar apskritai yra tokie žodžiai, kurie tarsi išpurvina, todėl yra tariami pašnibždomis. (Ne, mes ne tokios. Mūsų vertybės kitos. Prioritetai kiti ir auklėjo mus kitaip. Todėl mums nereikia jokio profesinio tobulėjimo plano.) Vat ir ne tiesa.
Aštuonios valandos per dieną. Keturiasdešimt per savaitę. Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt valandų per metus. Grubiai skaičiuojant, pusė aktyvaus laiko, kai nemiegame. Tiek praleidžiame darbe. Mes planuojame atostogas. Planuojame pirkinius. Planuojame laisvalaikį, bet kaip dažnai sąmoningai darome pasirinkimus susijusius su mūsų karjera (na gerai, nereikia tų skambių žodžių, tiesiog darbu)?
Dauguma iš mūsų atsakytų – nepakankamai dažnai.
Gera žinia yra ta, kad dabar vis daugiau ir daugiau darbdavių suvokia, kaip svarbu yra suteikti savo darbuotojams sąlygas tobulėti, todėl ne tik moko ir skatina, bet ir padeda jiems kurti ir peržiūrėti profesinio tobulėjimo planus. Iš tikrųjų tai ne super genoriškumas, o super konkurencija jus verčia. Tobulėjantys darbuotojai, tai pažangi įmonė ir dar Vienas būdas išlaikyti dabuotojus. Deja, kalbėdamasi su draugais aptinku, kad ši praktika dar nėra taip paplitusi kaip ten, kur darbuojuose jau šešerius metus. (Norėjau rašyti, “pas mus Anglijoje”, bet paskui nutryniau, pagalvojusi, kad labai tai jau kontraversiškai skamba).
Geroji žinia yra ta, kad nors vadovo vaidmuo tokiame planavime ir yra svarbus, jis jokiu būdu nėra formalus ir net nėra privalomas.
Nes – PLANAS PRIKLAUSO TAU.
Tik tu esi sau atskaitinga už savo progresą. Nesvarbu, ar tai būtų sekantis žingsnis karjeroje, ar noras būti geriausia versija dabartinėje savo rolėje. Tiesa, tūnant savame burbule, efektyvų planą sudaryti bus sunku. Kalbėtis reikia – su tais, kurie jau pasiekė tavo užsibrėžtą tikslą, su tais, kurie mato tave iš šono, kad įneštų kitos perspektyvos ir objektyvumo, net su tais, kurie apskritai nieko neišmano tavo srityje, kad savo klausimais, iš pažiūros “ne į temą”, parodytų kitą realybę ir kitą atspalvį.
Tikrai neapsieisi ir be žmonių, kurie galėtų padėti siekti užsibrėžtų tikslų. Čia vadovo parama tikrai praverstų, bet nepaprastai veiksminga gali būti ir taip vadinama “fokuso” grupė (ne, ne ta, kur triušius iš skrybėlės traukia), kuriuoje grupė bendraminčių vienas kitam pataria iškylančiais klausimais ir dalijasi idėjomis.
Mūsų įmonėje profesinio tobulėjimo planai privalomi, tačiau net ir jie dažnai paliekami savieigai. Dažnai dėl to, kad trūksta paprasčiausio elementoriaus, kuris žingsnis po žingsnio išaiškintų, kaip toks planas turėtų būti kuriamas ir plaikomas, kad būtų efektyvus ir duotų daugiausiai naudos savininkui. Tiesiog pareiškiama “planas priklauso tau”, tipo žinokis ir kurkis jį kaip nori.
Per tuos metus svetur turiu dugybę jų versijų. Kurtų ir perkurtų iš pagrindų arba peržiūrėtų ir papildytų reguliariai. Su kiekviena versija pastebiu ne tik savo, kaip profesionalo esamoje rolėje (ar naujose rolėse) augimą, bet ir geresnį suvokimą, kokia yra tokio plano jėga. Prisipažinsiu, kad tik paskutiniais metais išmokau panaudoti jį visu pajėgumu.
Na tarkim planas yra. Bet jis – juk tik pirmas žinsnis. Pasirįžimas veikti ir terpė, palanki augti yra kur kas svarbiau. Planas ir augimas priklauso tau ir iniciatyva yra tavo. Niekas negali už tave nei planuoti, nei augti, bet gali tau padėti.
Kai prieš keletą dienų pasiūliau savo pagalbą kaip dovaną, buvau nustebusi, kiek mažai susidomėjusių atsirado. Prisipažinsiu, iš pradžių šiek tiek nusivyliau, paskui apsidžiaugiau, kad dauguma yra patenkintos savo pasiekimais. O paskui visoje toje situacijoje pamačiau kuo puikiausią progą suburti tas, kurioms reikia draugiško palaikymo ir kurios nebijo žodžio ambicija į vieną uždarą grupę.
Kad kartu galėtume pasiraitoti rankoves.
Šioje grupėje dalinsiuosi informacija, kaip susidaryti profesinio tobulėjimo planą, diskutuosime iškylančiais klausimais.
(taip pat bus galimybė ir klausti až ar skype – pagal poreikį).
Visoms pareiškusioms norą parašiau asmeniškai, tad jei tavęs tarp jų nebuvo, rašyk man FB, jei noro daugiau nei baimių kalbėtis – durys atviros.
Pažadu, tau tai kainuos dang! Ne pinigų. Atvirumas sau pačiai kainuoja daugiausiai.
Geresnė nei vakar 