Geresnė nei vakar

Didžiausia modernaus pasaulio problema – per daug informacijos internete ir nepakankama skaitytojo kvalifikacija atsirinkti, kas tiesa. Kiekvienas, turintis galimybę rašyti ir skaitytojų dėmesį, suteikia sau teisę į apaštališką tiesos skleidimą nepatikrinus informacijos ir dažnai faktų neišbandęs nuosavu kailiu. Užtat populiarieji portalai tiesiog pasimėgaudami publikuoja vieną po kito save paneigiančius straipsnius, o sukonfuzintas skaitytojas mėtosi nuo vienos panacėjos prie kitos.

Vienas po kito pasirodo ir straipsniai apie kavą. Jau nesuskaičiuojamas kiekis! Štai, žiūrėk, kava – puikiausias antioksidantas, galintis padėti išvengti baisiojo alzhaimerio, tulžies pūslės akmenligės, antrojo tipo diabeto  ir dar visos serijos baisių ligų, taip pat galintis pakenkti širdžiai, prisidėti prie osteoporozės, trikdantis miegą, kurio trūkumas – tų pačių visų ligų priežastis.

Prieš kelias savaites mano mažoje ir šiek tiek juoda/balta apklausėlėje 86% jūsų atsakėte, kad geriate ir gersite kavą. Ir nenuostabu, šis senų tradicijų gėrimas – nuostabaus kvapo ir skonio (na dėl skonio kita dar gal ir pasiginčytų, bet mano vyras, prisiekiu, verda pačią skaniausią kavą pasaulyje!). Tuo pat metu tai yra vienas galingiausių legalių psichostimuliantų, blokuojančių mieguistumą, taigi atveriančių akis rytais ar išvaikančių silpnumą po tų sočių pietų. Aišku, organizmo reakcija į kofeiną priklauso nuo paveldėtų genų rinkinio.  Taigi jei tu, kaip ir aš, po kavos gali eiti numiegoti valandžiukę kitą, dėkok arba “dėkok” savo gimdytojams už super fermentus, kofeiną šalinančius be jokių kompromisų.

Mano santykiai su kava visada buvo komplikuoti. Paauglystėje mama girdydavo juodu dumblu, kad nors šiek tiek kilsteltų kraujospūdį ir nors kiek raudonio į skruostus priplūstų. Aš stengdavausi jos išvengti bet kokia kaina ir slapta nuleisdavau į kriauklę, jei tik ištaikydavau minutę viena.

Anglijoje pasidaviau kolektyvinei popierinių puodelių madai. Pradžioje dėl kompanijos, paskui jau pačiai atrodė visai nebloga priežastis kvapniai pertraukėlei.

Tai, kad kraujospūdis ėmė šokinėti kaip Airinė čempionate, mane neramino, tačiau nepakankamai, kad nesurasčiau priežasčių, kodėl turėčiau atsisakyti pirmos, antros, trečios, o kartais ir ketvirtos kasdieninės dozės kofeino. Ir žodį “dozė” šiame kontekste vartoju sąmoningai. Faktas, kad atsisakius kavos kenčiama nuo abstinencijos sukeltų galvos skausmų, krentančio kraujospūdžio, nervingumo, nuovargio, būna – rankų tremoro, na ir šiaip, blogos nuotaikos netekus mylimos rutinos ir skonio. Vos 50% kofeino pasišalina per 5-7 valandas, taigi jei per dieną išgeri daugiau nei vieną puodelį, didelė tikimybė, kad nuolat vaikštai „apsikofeininusi“.

Mintis būti priklausomai man asmeniškai nepriimtina. Galbūt tai mano kategoriškumas iš kurio vis dar niekaip neišaugu, bet priklausomybė man – visiškas psichologinis peilis (dėkui visiems alkoholikams giminaičiams).

Taigi, jau trys mėnesiai be kofeino. Mėnuo be decaf kavos (ačiū atostogų viešbučiui, iš aparato pylusiam tikras pamazgas). Populiarėjanti bekofeininė kava man nepasirodė tinkama alternatyva, nors iš jos ir pašalinami bent 97% kofeino. Tiesiog  nesu tikra, ar tie chemikalai, naudojami šalinimo procese man tokie labai reikalingi, ypač iš prekybcentriuose įsigytos apypigės kavos. Nors tikrai galima ginčytis ar rizika didesnė, nei teigiamas poveikis organizmui.

Rezultatas?

Smagu, kad kraujospūdis grįžo į normos ribas labai greitai – kažin ar padėjo, ar suveikė savitaiga? Galvos skausmų – kiek buvo, tiek liko (čia šioks toks liūdesėlis, nes perspektyva sumažinti migrenas buvo labai viliojanti). Nesijaučiu nei labiau energinga, nei labiau pavargusi. Mano priklausomybė – skonis ir kvapas. Nutįstanti seilė. Mmmm, vien pagalvojus… Bet žinai, su kiekviena diena atsispirti vis lengviau, nes tiek laiko praėjus vis labiau gaila imti ir vėl pradėti. O kur dar sutaupytos kalorijos iš to riebaus pieno, dosniai skiedusio perteklinį kartumą?  Neapsimesiu, žolelių arbata dar netapo mano favoritė. Abejoju ar taps.

Kiekvienam savo. Neapaštalauju. Nesekiu nieko atversti į doros kelią. Mesti kavą. Cukrų. Mėsą. Tapti vegetaru. Veganu. Žaliavalgiu. Sportuoti. Keliu klausimus ir neteigiu, kad mano atsakymai yra vienintelė neginčijama tiesa.

Tiesiog. Sveiki, mano vardas Alvyda. Aš – kavaholikė.

Šaltinis skaitančioms angliškai:

http://www.coffeeandhealth.org/topic-overview/caffeine-and-sleep/