Atostogų dienoraštis

Prakaito druska maišosi su jūros sūrymu. Akys – kaip drumstas pakrantės vanduo, merkiasi. Galbūt apakintos saulės atspindžių vandenyje, galbūt nuo vėjo, pritvinkusio nepaaiškinamo ilgesio.

Pėdomis rausiu pilkšvą smėlį. Ne baltas. Be auksinių kruopelyčių. Be pušų spyglių, be sakų kvapo.

Aš nesiskundžiu. Skųstis būtų nedovanotina nuodėmė. Geriu kiekvieną patirtį į save, už kiekvieną esu dėkinga. Bandau budinti vidinį vaiką ir kartu stebime, kaip vanduo nuplauna mūsų žinutes jūrai. Beriu spalvotus cukraus grūdelius ant ledų ir kartu grožimės, kaip jie susimaišo į vaivorykštę.

Tačiau kiekvienoje šalyje ieškau kažko, kas mane sulaikytų ir kviestų grįžti, likti, suleisti šaknis, bet kol kas dar neaptikau rojaus žemėje. Galbūt namai – tai apskritai ne vieta, o būsena?

Dažnai jaučiuosi kaip paukštis ilgame skrydyje. Man patinka vadinti dangų savo namais. Mano skrydis – tai, kuo esu už fizinių namų sienų. Nedirbu tam, kad ilsėčiausi, veikiau atostogauju tam, kad dirbčiau. Manęs neima kelionės jaudulys, lagaminus pakuoju paskutinį vakarą, o kiekviena diena, praleista toli, man gera tiek, kiek pajaučiu labiau pulsuojantį kūrybinį troškulį. Ar mintys ima ieškoti rimo, ar vėl pajėgiu svajoti? Ar akys iš aplinkos išskiria detales, ar spalvoja ateitį? Ar skatina norą grįžti į kasdienybę?

Atostogos yra apskritai labai keista patirtis. Ji atplėšia iš manęs didžiulę dalį. Kaip narkomanas galinėjuosi su savimi iki paskutiniosios, kol priverčiu užrausti darbo mobilųjį stalčiuje po popieriais ir įkalbu save, kad skaityti grožinę literatūrą yra kur kas geresnė investicija, nei tas KITAS knygas… Kelionėje tik pusė manęs. Galbūt net mažiau.

Dienos susipina siaurose senamiesčių gatvėse, pasiklysta akmenuotuose kraštovaizdžiuose, pasimeta tarp skonių ir kvapų, nuskalautos šilto vandens, apkurtintos muzikos…

Aš. Nenoriu. Čia. Grįžti.

Geriausia atostogų diena yra ta, paskutinė. Kai akis vėl glosto žaluma, kai debesys veja vienas kitą, kai lietaus nuojauta išsipildo. Kai pagaliau susirenku save į vienį. Kai rutina atrodo svajone.

Kas? Su manim? Negerai? Nemoku kitaip.


Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s