Geresnė nei vakar

Kai į vieną kambarį be langų susirenka spalvinga kolekcija asmenybių su užduotimi rasti bendrą strategiją, prisižiūrėti galima visko. Ypač, kai susibėgimas persirita į antrą valandą ir sąlyčio taškams ėmus nykti per medžius miško nebesimato.

Bandyti įtikinti kitus, kurie, rodos, transliuoja kitu dažniu, nėra paprasta. Kaip ir kalbėtis su tais, kurie gyvena skirtingoje dimensijoje. Trūkčioji pečiais… Rodos, ką tik susitarėm! O štai rodyklei dar neapibėgus pilno rato, jie ne tik nieko nebepamena, bet ir žegnojasi, kad viskas buvo tikrai priešingai.

Tavo tikslas šioje stalo pusėje nebūtinai sutampa su pašnekovo… Jis sėdi priešais – su sava darbotvarke ir „groja“ jam skirtinga muzika. Suvokimas, kokiu kuru varoma tavo ir tavo pašnekovo motyvacija yra nuostabus palengvėjimas. Šį mažytį nušvitimą man padovanojo neseniai aplankyti Efektyvios įtakos mokymai.

Kahler‘io dar 1975 aprašyti penki motyvatoriai sustato daug ką į vietas. Kaip jie kalba ir atrodo? Kas jiems kelia stresą ir koks žvėris pabunda? Kaip jį aptramdyti?

Būti tobulam

Jų kalboje rasite nemažai “galbūt”, “turbūt”, “visiškai”, “absoliučiai”, “galima būtų pasakyti”. Jų sakiniai pilni, teiginiai kartais netgi numeruoti. Suderinta ir elegantiška apranga ir apskritai visa kalba ir išvaizda jie tiesiog rėkte rėkia apie norą būti tobulam.

Jų darbai – tikslūs ir detalūs, viskas sužiūrėta iki smulkmenų, jie gerai organizuoti ir puikiai planuoja. Turintys tikslą, moralūs, aukštų standartų, orientuoti į užduotis, logiški iki negalėjimo. Kombinacija puiki, kai reikia pamatyti geriausią būdą pasieti sėkmę ar atlikti užduotį. Tačiau bet kuri situacija, grasinanti prarasti užduoties kontrolę, nepasiekti tikslai ir pernelyg emocingi aplinkiniai jiems yra tikras streso šaltinis. Kai adrenalinas ima tvinksėti smilkiniuose, jie virsta kontrolės maniakais, girdinčiais tik save, gali elgtis arogantiškai ir agresyvokai, nuvertinti kitus.

Kai stresas pakerta tokį kolegą – patikink, kad nesėkmė ne jo kaltė, nenuvertink jo nerimo. Įvertink jo pastangas, kalbėk su juo faktų kalba. Jei jau reikia sukryžiuoti špagas, daryk tai ramiai, bet užtikrintai.

Įsiteikti kitiems

Jie pradeda sakinius pozityviai ir tik pabaigia negatyviai, jei reikia. Yra linkę teiginius paversti klausimu, pridėdami „ar gerai?“, „o ką tu manai apie tai“? Jų balso tembras dažnai aukštokas ir kylantis sakinio gale, tarsi norėtų pasitikslinti.

Jie mėgta leisti laiką, yra empatiški,  su kitais ir jaučiasi puikiai visose socialinėse situacijose. Malonūs kiek įmanoma visiems, paklusnūs įstatymams. „Ką žmonės pasakys?“

Ignoruojami ar kritikuojami jie jaučiasi labai nekaip, o baisiausia baimė – būti atstumtiems ir tapti „atpirkimo oželiais“. Užsistresavus jų emocijos ima rauti stogą ir logikos čia jau gali nebeieškoti. Į savo kalbą pripina daugybę klišių, o pasakyti „ne“ jiems labai sunku. Supermenai be timpų, visai be reikalo jie dažnai bando „gelbėti“ kitus, kai to gelbėjimo nei reikia, nei niekas neprašo.

Padėkok jam, neprarask savitvardos. Jei užkniso – išreikšk savo jausmus mandagiai. Jei nori pasiginčyti – būk kantrus. Šitai turėtų suvaldyti užburbuliavusias emocijas.

Būti stipriam

Jie dažnai keičia žodį „aš“ ir „mane“ į „tu“, „mes“, „tai“ (Mane užkniso – Tai užkisa ir pan.) Ledinis veidas slepia jausmus. Vienintelis būdas jaustis saugiems – nepriklausomybė nuo kitų. Jie – patikimas ir savarankiškas, pagalba jiems nereikalinga. Stipruoliams patinka pasikartojančios užduotys, mėgsta dirbti vieni, nes tada su stoikiška veido išraiška galima susidoroti su visais sunkumais.

Atrodyti pažeidžiamai, atskleisti silnybes, būti priverstiems išreiškti jausmus yra didžiausias stresas. O streso akivaizdoje jie užsidaro ir gali privengti bendrauti – kiekvieną žodį tenka pešte pešti, kas galų gale ima atrodyti kaip tardymas. Nestumkite jų į pažeidžiamą poziciją, nešaukite ant jų, jei norite kažko – duokite aiškias instrukcijas, tuomet stipruoliui bus lengviau išlipti iš streso duobės.

Labai stengtis

Savo kalboje jie nuolat „bando“ arba „ketina pažiūrėti“ . „Nesuprantu“, „tai ne taip lengva“, „negaliu“ taip pat dažnai pasitaiko jo žodyne. Atrodo jie įsitempę, dažnai suspaudę kumščius ir kiek rūgštoka mina.

Jie dažnai prisiima per daug užduočių, kurių neįvykdo, keliasi aukštus tikslus ir jų nepasiekia, bet dirba labai labai laaaabai LABAI sunkiai. Jiems svarbiausias ne tikslas – bet sunki kelionė link jo.

Būti sukritikuotiems už nerūpestingumą, apkaltintiems nesistengiant ir būti palaikytiems neatsakingu – didžiausi streso šaltiniai. Streso situacijose jie tampa reaktyvūs ir kartais ima maištauti.

Jei pastebėjai streso požymius, nesivelk į barnį ir netrauk iš kišenės „nieko tu nesupranti“, jokiu būdu negirk jų už pastangas, tik už atliktus darbus.

Paskubėk

„Greičiau“, „Paskubėk“,“Negaiškime laiko“, „Užsukime tai“ dažnai pasitaiko jų greitakalbėje. Multitaskinimas jų nuolatinė būsena. Barbenimas pirštais, nenusėdėjimas ramiai ir nuolatinis krapštinėjimasis taip pat labai gerai apibūdina nuolat skubančiuosius.

Entuziastingi, su varikliuku, greiti, jie dažnai būna vakarėlio sielos. Deadlinai – jų energijos šaltinis, įtampa juos motyvuoja. Bet tuščias laikas pagalvojimui, nejaukios tylos pauzės ir neturėjimas ką veikti pasodina juos ant adatų. Pagirk jį už efektyvumą, mėgaukis jo spontaniškumu, nereaguok į jo emocinę trydą, negirk už greitį ir sugebėjimą dirbti milijoną darbų iš karto, girk už tai, kad skiria pakankamai laiko.

Tikrai nėra taip, kad tu ar tavo kolega yra šimtaprocentinis tipažas. Dažniausiai turime unikalią kombinaciją. Aš, pavyzdžiui, balansuoju ant šizofrenijos ribos besiblaškydama tarp tobulumo ir skubos. O pakeliui lekia stipruolis ir bitė darbininkė. J Ar atpažįsti save? Ne? Rašyk žinutę! Jei skaitai angliškai – atsiųsiu testą, o jei labai gražiai paprašysi, galbūt ir į lietuvių kalbą išversiu.