Prisijaukinti nejaukumą

20151020124625-pride-confidence-hubris-womanPamaniau, šią savaitę rašysiu apie pasitikėjimą savimi. Ir čia pat suabejojau, ar tikrai esu toks jau autoritetas, kad kalbėčiau tau apie tai. Ar ne smagiau būtų išgirsti apie tai iš žmogaus, kurio pasitikėjimas savimi nėra toks banguotas, kaip maniškis? Juk aš kas dieną turiu atrasti savo stiprybes iš naujo, kas dieną priminti sau, kaip toli jau nuėjau. Bet paskui pagalvojau:  ko gali išmokyti žmogus, kuriam pasitikėjimas savimi duotas, kuriam nereikia daryti nieko, kad pakeltų akis nuo žemės, kad įkvėptų ir žengtų į priekį?

Ilgai save apskritai laikiau šiek tiek asocialia. Kas kartą atrodė, kad atvertus naują lapą, apvertus gyvenimą aukštyn kojomis, viskas pasikeis ir aš galėsiu rašyti naują istoriją – kur manęs neparalyžiuos kiekvienas nepažįstamas žmogus kambaryje, žodžiai nesipins nuo minčių uragano. Bėgti daug paprasčiau. Kiti žmonės, kitas darbas, kitas miestas, net kita šalis. Bet ar gali pabėgti nuo savęs? Tiesa, kai žinodavau, kad laukia toks susitikimas, jam ruošdavausi iš anksto ir man pavykdavo. Man sakė „taip“ darbo pokalbiuose, stovėjau prieš auditorijas… O jie net neįtarė, koks chaosas buvo mano viduje ir kokia išsunkta smukdavau į lovą kai viskas baigdavosi. Paskui po truputį nepažįstamuosius jaukindavausi ir, laikui bėgant, galėdavau jiems parodyti tikrą save.

Atsiverti jiems (ne, tai ne apie išpažintis, o greičiau apie paprastą, bet nuoširdų pokalbį) išmokau visai neseniai. Geležiniai smaugiantys gniaužtai gerklės nepaleido netikėtai – pirmiausia turėjau atsiverti pati sau ir išvilkti iš užkaborių visas senas nuoskaudas, kurios tarsi pelėsis susikaupė ant tamsiausiuose užkaboriuose. Toks virsmas įmanomas tik supratus priežastis ir sąmoningai apsisprendus keistis ir keisti. Jis galimas tik sudarius nelaužomą sutartį su savimi – eiti į priekį dėl tikslo, kurio norisi labiausiai už viską.

Jokios stebuklingos piliulės, kokios burtų lazdelės, jokios sidabrinės kulkos nėra.

Jokie patarimai ir jokie pavyzdžiai niekada neištrauks tavęs iš tavo kiauto, kur jei ir nėra labai smagu, tai bent jau labai patogu.

Prisijaukinti nejaukumą – vienintelis dalykas, ko verta griebtis, jei tavo pasiryžimas didesnis už baimę.

Olivia Fox Cabane knyga „Charizmos mitas“ į mano rankas pateko prieš metus. Joje radau pasiūlymus, kurie „ir šuo kariamas…“ principu, pripratina prie nesvarumo būklės. Jie suveikė tarsi trūkstamas ingredientas šalia sėkmės dienoraščio ir afirmacijų, kurias jau kurį laiką naudojau save paskatinti priimti sprendimus, kuriems nebuvo postūmio iš išorės.  Taigi, išbandžiau, patobulinau – rekomenduoju:

  • Įlipk į liftą paskutinė, stovėk veidu į kitus ir žiūrėk į akis. Kai pralauši barjerą – užkalbink bendrakeleivius. Kur jie vyksta? Graži diena? Vėl lyja?
  • Šypsokis praeiviams, sveikinkis su jais. Kai pralauši barjerą – atrask žmoguje kažką, ką galėtum pagirti ir pagirk! Gražūs auskarai? Kaklaraištis?
  • Autobuse/traukinyje užkalbink savo bendrakeleivį. Kur vyksta? Ką veikia?
  • Kurk situacijas, kuriose turėtum įsileisti žmones į savo asmeninę erdvę (čia aš ne apie namus, nors galima ir taip, bet apie tą zoną, kurią stengiamės išlaikyti tuščią aplink save. Vieniems tai geras metras, kitiems daug mažiau).
  • Parduotuvėje prie lentynos užduok klausimą kitam pirkėjui, klausdama jo nuomonės. Pavyzdžiui, kurią kavą jis rekomenduotų ar ką mano apie vieno ar kito daikto kainos ir kokybės santykį. Gali pakomentuoti jo pirkinį prie kasos, pagirti jo skonį renkantis produktą. Užkalbinti kasininkę, darbuotoją prie lentynos.
  • Ar žinai, kiek įdomaus gali papasakoti taksistas, kirpėja ir visi kiti, su kuriais kas dieną susikerta keliai? Galbūt jie taip pat nedrįsta pradėti pokalbio?

Tokių panašių situacijų gal pati prikurti begales. Darbinėje aplinkoje, prieš susitikdama su pirmą sykį matomu kolega, metu sau pirštinę – apie pašnekovą sužinoti bent penkis su konkrečia aptariama tema nesusijusius dalykus.

Kuo dažniau save įmesi į nejaukias situacijas, tuo greičiau jos tavęs nebetrikdys. Bet svarbiausia neleisti sau suabejoti ir jei imi jausti, kaip abejonė ima viršų – skaičiuok  5…4…3…2…1… ir pirmyn.

Kaip norėčiau tai kiekvienai pasakyti asmeniškai… Jei tik nori – tu gali. Tu gali.

 


Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s