Tavo draugė alergiška riešutams.
Tavo kolegė – katėms.
Mama – dulkėms kambaryje ir piktžolėms darže.
Bosas – vėluojantiems į darbą.
Vaikas – namų darbams…
Šiais laikais alergija yra tokia populiari – beveik madinga. Ir tu tikriausiai turi alergiją. Gal ne vieną. Esu beveik garantuota, kad alergija nežinomybei – viena iš jų. Tokios jau tos mūsų smegenys, į ją reaguojančios su baime. Kuo mažiau informacijos turime, tuo chaotiškiau ir iracionaliau reaguojame. Tai kuo puikiausiai veikė pirmykščiais laikais, kai balažin-kas, betupintis krūmynuose, galėjo užbaigti mūsų proproprosenelės ar proproprodieduko dienas ir nežinomybė kartu su baime gelbėjo kailį.
Šiais laikais, kai krūmynų pavojai sumažėję iki minimumo (tiesa, būna, kad kartais pavasariais apsireiškia vyro su lietpalčiu pavidalu), mes esame dar labiau bombarduojami nežinios. O jei dar esate šiek tiek pakvaišusios kaip aš ir pačios kuriatės tokias situacijas, tada kas dieną turite susverti daugybę minčių ir laikytis dantimis įsikibusios į apykaklę, kad nesisuktų galva.
Nežinomybės paradoksas yra nuostabus. Daugybė atliktų tyrimų rodo, kad
dažnas mūsų verčiau pasirinktų neigiamą įvykį DABAR, nei lauktų to įvykio nežinioje.
O juk nėra jokios garantijos, kad baigtųsi blogai…
KĄ DARYT?
- Primink sau, kad tavo nerimas ir baimės yra visiškai natūralus biologinis procesas. Prisiminus, kad jis tave verčia elgtis iracionaliai, bus paprasčiau suimti save į rankas ir reaguoti adekvačiau.
- Atsimink, kad niekas neprivalo vykti ar būti taip kaip tu nori. Mažink savo lūkesčius ir keisk juos planais. Lūkesčiai, kai ateities nekontroliuoji, veda prie nusivylimų. Jei tikėsiesi blogiausio – per savo negatyvumą nepastebėsi esančių galimybių ir atvirkščiai, nepamatuotas optimizmas užkels kartelę per aukštai. Kurk planus. A ir B. Abėcėlė turi daug raidžių, gali netgi įtraukti q, x ir w – nors dėl jų vis dar pliekiasi mūsų išrinktieji. Kas tau uždraus?
- Venk per daug gilintis į galimas pasekmių detales. Per daug detalių užsuka audrą stiklinėje. „O kaip aš jausiuosi“? „O kaip aš tą, o kaip aš aną?“ , „O kas, jeigu??? A????“. Kuo daugiau klausimų, tuo mažiau atsakymų, kuo mažiau atsakymų, tuo daugiau nežinios ir baimės. Tada tik trūkt už vadžios ir vėl iš pradžios. Šitaip gali ne tik ramybė, miegas, bet ir sveikas protas pabėgti.
- Matyk pozityvą. Anglai sako: Every cloud has a silver lining (liet. kiekvienas debesis turi sidabrinį pakraštėlį). Tikrai visa ta nežinomybė juk gali pasisukti tavo labui! Kai labai užspaus, pabandyk užsimerkti ir įsivaizduoti pačius geriausius rezultatus. Aišku, situacijos tai neapšvies, bet smegenyse tikrai bus kiek šviesiau.
- Fokusuokis tik ties tuo, ką gali kontroliuoti. Dažnai mus taip apsėda dideli dalykai, kuriems neturime jokios įtakos, kad pražiopsome mažus, kurie galėtų turėti įtakos ateičiai.
- Jei planavimas tave dar labiau sekina, gali pabandyti tiesiog paleisti situaciją. Tu negali jos įtakoti, negali pakeisti – gali tik laukti. O laukti gali bežildama nuo nerimo arba užsiimdama kitais dalykais. Sportas. Skaitymas. Meditacija. Dienoraščio rašymas. Savanorystė. Susitikimas su draugais. Kelionė. Knygos. Imkis bet ko, kas nukreipia mintis ir kiek atsipūtus leistų susikoncentruoti į konkretų veiksmą.
Atraski savo būdą, nes toks jau tas gyvenimas. Jame tik vienas pastovus dalykas – nepastovumas, tad pratinkis prie po kojomis svyruojančios žemės. Kuo tvirčiau stovėsi, tuo platesnė bus tavo šypsena.
(šypsotis, kaip žinia reikia, nes draugus tai džiugina, o priešus veda iš proto)
Geresnė nei vakar 