Dale Carnegie savo knygą „How to win friends and influence people“ (Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms) išleido dar 1936-aisiais. Mano a.a. babytei, tuomet dešimtmetei piemenei (tiesiogine prasme) gal ir nebūtų labai padėjusi, nes ji skaitė labai sunkiai, o ir nebuvo ką, už ką ir kada, bet…
Klausiu:
Kodėl ji į mano rankas nepakliuvo anksčiau?
Kodėl jos turinys dar ir dabar nėra mokyklinės programos dalis?
Kaip mes galime to išmokyti savo vaikus, jei pačios tik intuityviai ir iš savo patirčių susirenkame po krislą visko, ką galima rasti vienoje knygoje?
Na gerai, tikiu, kad yra natūralių talentų, kuriems bendravimas su žmonėmis yra pats lengviausias dalykas. Charizmatiškos asmenybės, geri pašnekovai, nuolat apsuptyje kitų, su, rodos, begaliniu draugų sąrašu, gyvas sidabras. Jie prisimena kaimynės anūkės vardą, o parke visi šunys prasilenkdami jiems vizgina uodegas.
Aš – ne tokia. Aš užsislapsčiusi intravertė. O tu?
Intravertams verslo pasaulis nepritaikytas. Ir jei asmeniniame gyvenime absoliučiai tenkina siaurutėlis draugų ratas, laikas su artimiausiais šeimos nariais ir knygomis, tai kaukšinčių klaviatūrų, išprotėjusių telefonų, nesibaigiančių susirinkimų ir ofisinės politikos pasaulyje tau reiks:
- Plataus pažįstamų rato,
- Bendraminčių,
- Bendražygių,
- Puikios komandos.
Kurie dalinsis su tavimi viena vizija, tikslais ir darbais.
Ir čia vandens paviršiumi atžingsniuoja ponas Dale, su savo knyga po pažastimi ir fundamentaliais principais (čia fundamentalūs tiems, ne ekstremaliai intravertams):
- Nekritikuok, neteisk ir nesiskųsk. Žmogaus prigimtis labai nemėgsta pripažinti klaidų ir nėra linkusi gerai reaguoti į kritiką. Kritikuojami žmonės užsisklendžia, o rezultatas labai retai toks, kokio norėtųsi. Subtilumas (kas matė kur parduodama su gera nuolaida – imčiau urmu?) – puikus įrankis konstruktyviai kritikai išreikšti. Niekada nekritikuok kitiems girdint. Paversk kiekvieną klaidą lengvai ištaisoma – taip padėsi auginti pasitikėjimą savimi ir džiaugsiesi geresniais rezultatais.
- Nuoširdžiai įvertink pastangas. Žmonės retai dirba išnaudodami visą potencialą, jei yra kritikuojami, bet nuoširdus pastangų įvertinimas leidžia jiems atsiskleisti. Girk kiekvieną pažangą. Jei bendrausi su tokiu žmogumi, koks jis gali būti – jis greitai tokiu taps, jei bendrausi su tokiu – koks jis yra dabar, jis toks visada ir liks.
- Norėdami gauti iš kito žmogaus to, ko nori, turi pažiūrėti į situaciją iš jo perspektyvos. Atsakyk sau į klausimą, kodėl jis turėtų to norėti? Kokie motyvai paskatintų įdėti širdį? Tik sujungusi savo ir kito žmogaus norus gali pasiekti trokštamą rezultatą.
- Niekas nemėgsta būti įsakinėjamas – duok pasiūlymą vietoje įsakymo.
- Būk nuoširdžiai susidomėjusi kitais žmonėmis. Gali susirasti daugiau draugų per du mėnesius domėdamasi jais, nei per du metus juos bandydama sudominti savimi.
- Šypsokis. Tai nekainuoja.
- Atmink, kad kiekvienam žmogui jo vardas yra pats gražiausias žodis. Visai ne „AčiŲ“.
- Klausykis daugiau, nei kalbėk. Greičiausias būdas tapti profesionalia pašnekove – tampant puikia klausytoja. Kalbėk temomis, įdomiomis pašnekovui. Taip jis jausis įdomus ir vertingas.
- Geriausias būdas laimėti ginčą – jo išvengti. Nes ginče laimėtojų nebūna: ir vienu, ir kitu atveju lieka nuosėdos. Gerbk pašnekovo nuomonę ir venk drėbti „Tu neteisus“, ypač kitiems girdint. Savigarba – padaras jautrus, o jei esi neteisi tu – pripažink tą iš karto ir su entuziazmu.
Ir dar daugiau visko ten, toje knygoje. Mano pirma reakcija į ją – ooochh!!! juk negali būti tokia minkšta… juk negali visų tepti medumi… juk nesi šviežias iš spaustuvės banknotas, kad visiems patiktum.
Negali, tikrai negali! Bet gali daugiau, nei galvoji ir tam galėjimui kiti žmonės turės (turėjo ir turi) vieną svarbiausių vaidmenų.
Geresnė nei vakar 