Pirmo įspūdžio karamelė

First_ImpressionTurbūt žinai, kiek naujų žmonių tenka sutikti perstūmus savo kėdę iš vienos darbovietės į kitą. Ypač jei ta darbovietė po savo stogu talpina keletą šimtų galvų, o tavo darbas – bendrauti.

Kiekvienas naujas susitikimas – naujas puslapis, kuriame norisi įrašyti patį geriausią pirmą įspūdį, jis kaip žinia išlieka ilgai.

Dar be galo išsitęsusio interviu proceso metu pradėjau taikyti pirmuosius principus, aprašytus Leil Lowndes knygoje „How to talk to anyone. 92 little tricks for big success in relationship”. Nesu tikra, ar ši knyga yra išversta į lietuvių kalbą, tačiau ji keliais pelės kliktelėjimais gali atsidurti tavo Kindle, jei tik tokį turi (vienas geriausių mano pirkinių, nors popierines knygas skaityti ir maloniau). O jei ne, noriu pasidalinti rinktiniais principais, kuriuos išbandžiau kasdieninėse situacijose ir laikau labiausiai vykusiais.

Kai kurie iš jų – elementarūs. Bet, mielas Vatsonai, viskas kas genialu yra paprasta!

  1. Užplūstanti šypsena. Taip taip, savaime suprantama, bet taip lietuviškai sunku. Ir ne, nereikia ištisai šieptis, kaip kokiai pusprotei (norėjau panaudoti stipresnį terminą, bet dar kas įsižeis). Šis principas ne apie šypseną kaip tokią, o būdą KAIP šypsotis: pažiūrėk į kito žmogaus veidą sekundę kitą (tarsi padarytum mažytę pauzę) ir leisk savo šypsenai užlieti veidą, kad ji pasiektų ir akis (paprastas dirbtinis dantų parodymas nieko nebeapgauna ir jokio įspūdžio nebepadaro). Tokia šiek tiek uždelsta šypsena atrodys nuoširdi ir išskirtinai pašnekovui.
  2. Lipnios akys. Ši technika labai priklauso nuo šalies ir kultūros. Vienose tiesus žiūrėjimas į akis gali būti priimtas kaip nepagarba ar iššūkis, tačiau mūsuose akių kontakto vengimas signalizuoja antisocialumą, nepasitikėjimą savimi ir ne visai permatomas mintis. Užlaikytas akių žvilgsnis besiklausant pašnekovui signalizuoja tavo susidomėjimą ir susižavėjimą reiškiamomis mintimis. Kaip? Įsivaizduok, kad tavo akys yra priklijuotos prie pašnekovo akių lipnia karamele. Nenutrauk kontakto net jei jis nustojo kalbėti. Jei turi pažvelgti į šoną, akis nukreipk lėtai, tarsi nenoromis, tarsi nebūtų lengva. (Dievaži, neperspausk tik)
  3. Nesikrapštinėk. Aš esu viena tų, kuriai nustygti vietoje labai sunku. Muistymasis, knebinėjimasis ir kasinėjimasis siunčia klaidinančius signalus – kad nesakai tiesos, kad tau nuobodu ir panašiai. Tad jei pokalbis labai svarbus, net jei tavo nosis niežti taip, lyg per ją žygiuotų būrys skruzdėlių-žmogėdrų, kontroliuok rankas ir sėdėk ramiai.
  4. Prieš išsižiodama nuskanuok pašnekovo nuotaiką ir balso toną. Jei nori, kad pašnekovas priimtu tavo mintis, būtina atitaikyti jo būseną, net jei tik minutei. Nėra ko krykštauti, jei prieš tave danties skausmo kamuojamas viršininkas, ar ne?…
  5. Įsimink savo pašnekovų dosje – net ir detales. Vėliau pokalbyje galėsi grįžti prie jų, kaip pie svarbiausių naujienų. Kaip sekėsi vaidinimas mokykloje, ar tavo mamą paleido iš ligoninės, ar žmona užsigydė savo lūžusią ranką, ar peršalimas nebekankina, ar tavo katinas pagaliau pradėjo ėsti?

Sekantys trys patarimai man labiausiai pravertė didesniuose susibūrimuose – pavyzdžiui, konferencijose, kur vieniši kavos gėrėjai nežino, kur dėtis per daug ištęstų pertraukėlių metu.

  1. Visada turėk kažką, kas pritrauktų dėmesį. Tai gali būti įdomi aprangos detalė, aksesuaras – kad ir sąsagos (niekada neprašaunu su savo π, jos ne kartą užkabino pašnekovų akis, kaip ir dar daugybė, atkreipusių mano dėmesį. Skamba juokingai, bet nuo paprasto pagyrimo, nušvinta net ir kiečiausių veidas). Toks mažas daikčiukas leidžia užsikabinti ir pradėti pokalbį. Pabandyk, būsi maloniai nustebinta, kaip puikiai tai veikia abiem kryptimis.
  2. Niekada nedrėbk nuogo miesto, kai klausia iš kur tu. Nestatyk pašnekovo į nepatogią situaciją, kai tau daug reiškianti vieta yra tik nežinomas taškas žemėlapyje tavo pašnekovui. Vienas kitas įdomus faktas pateiktas kartu su pavadinimu, gali būti puiki pokalbio pradžia. Tas pats galioja ir pareigoms. Dievaž, retas įsivaizduoja, ką per dienas veikia aktuaras, rizikos vertintojas ar dar koks nors pilietis moderniu pavadinimu. Neversk pašnekovo pasijausti nepatogiai ir pripažinti, kad visiškai neraukia, iš kokios veiklos tu gyveni.
  3. Niekada neskubėk su „Aš taip pat“. Net jei gimėte tame pačiame mieste, mokėtės tame pačiame universitete ir abu laisvalaikiu kolekcionuojate drugelius. Leisk pašnekovui pasakoti, užduok klausimus – jis tikrai įvertins tai, kai pokalbiui gerai įsisiūbavus atskleisi jūsų bendrumus.

Apie tai, kad niekam nepatinka besiskundžiantys negatyvo maišai, pasakoti, manau, nebereikia. Akcentuok pozityvius dalykus ir niekada NIEKADA nenumesk pliko „ačiū“, visada pridurk už ką dėkoji.

Išbandyti vieną kitą pasiūlymą tikrai nieko nekainuoja. Pabandyk! O aš, vartydama savo konspektus apie šią knygą, aptikau dar keletą principų, kuriems jau esu pasirengusi. Tad eksperimentams dar ne pabaiga.


Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s