Na gerai, gerai, tyčia šiek tiek perlenkiau. Jei tavo IQ rausia dumbliną dugną, perspektyva išbandyti minkštutę CEO kėdę ir pasivėžinti nauju įmonės Phantom‘u su paslaugiai dureles praveriančiu vairuotoju gal ir ne pati šviesiausia… Dauguma didesnių įmonių net į interviu nekviečia kandidato IQ nepratestavusios, tačiau aukštesnėms pozicijoms vis dažniau reikalaujama pademonstruoti aukštą EQ arba emocinio intelekto koeficientą.
O jis, kaip tyčia, su populiariuoju intelekto koeficientu visiškai nekoreliuoja ir užuot matavęs sugebėjimus išpainioti šiek tiek pačiuožusius galvosūkius, braido po emocijų pelkes. Taip jau yra, kad vien aštraus proto karjeros progresijai neužtenka. Ypač tuomet, kai darbo pobūdis progresuojant vis daugiau ir daugiau ima nutolti nuo techninių užduočių link lyderystės ir vadovavimo. Tuomet sėkmę nulemia sugebėjimas megzti ryšius, suprasti save ir kitus, realizuoti potencialą bet kokių emocijų ir aplinkybių fone, simpatijos ir antipatijos (dažnai ir politika … deja).
EQ koncepcijos daigai viešumoje pasirodė dar 1920 metais, tačiau dėka bestseleriu tapusios Daniel Goleman knygos „Emocinis Intelektas“ išplaukė į plačiuosius vandenis tik 1995-aisiais. Apie šią knygą jau rašiau, todėl kartotis nenoriu. Verčiau papasakosiu, iš ko susideda EQ, o tu jau paskui nuspręsi, ką su tuo daryti.
2011 metais pristatytas EQ-i 2.0 modelis visas emocinio intelekto sritis suskirstė į penkias grupes – savęs suvokimas, ekspresija, bendravimo, sprendimų priėmimo ir streso valdymo. Jos skirstomos toliau (paveikslėlyje EQ-i 2.0 modelis):
- Savęs suvokimas:
- Savivertė ir pasitikėjimas savimi (rašiau ankstėliau apie skirtumą tarp šių dviejų sąvokų. Jei praleidai: https://geresneneivakar.com/2017/05/23/apie-saviverte-ir-pasitikejima-savimi/ ).
- Aktualizacija – noras tobulėti, progreso siekimas, sugebėjimas užsibrėžti ir siekti ilgalaikių tikslų, reikalaujančių atkaklumo, kantrybės ir pasišventimo.
- Savo jausmų suvokimas. Sugebėjimas juos atpažinti ir suprasti savo jausmus, atskirti subtilius niuansus. Ne, tai nėra taip paprasta, kaip atrodo! Be visa ko, čia atsiduria ir sugebėjimas suprasti, kas šiuos jausmus sukelia ir kaip jie tave veikia.
- Ekspresija:
- Emocijų išraiška – verbalinė ir neverbalinė, įskaitant sugebėjimą kalbėti apie jausmus taip, kad kitas žmogus sugebėtų juos suprasti.
- Įtaiga – sugebėjimas atvirai komunikuoti jausmus, įsitikinimus ir mintis savo tikslams pasiekti socialiai priimtinu, neįžeidžiamu ir konstruktyviu būdu.
- Nepriklausomybė – sugebėjimas pasirinkti kryptį ir būti emociškai nepriklausomam nuo kitų.
- Bendravimas:
- Santykiai – sugebėjimas užmegzti ir palaikyti abipusiai vertingus santykius, pagrįstus supratimu ir pasitikėjimu. Sugebėjimas išreikti susižavėjimą ir palaikyti intymius ryšius yra taip pat po šia vėliava.
- Empatija – suprasti ir vertinti ką, kaip ir kodėl jaučia kiti žmonės, “skaityti” jų jausmus, parodyti susidomėjimą ir rūpestį kitais. (Beja, ar žinai, kuo empatija skiriasi nuo simpatijos?)
- Socialinė atsakomybė – noras prisidėti prie bendruomenės gerovės, rūpinimasis kitų gerbūviu.
- Sprendimų priėmimas:
- Problemų sprendimas – sugebėjimas atrasti išeitis tokiose situacijose, kuriose yra įveltos emocijos. Supratimas, kaip emocijos gali veikti sprendimų priėmimą, yra svarbiausias elementas šioje grupėje.
- Realybės testas – sugebėjimas matyti situacijas objektyviai, per daug nepasiduodant emocijoms ar asmeniniams subjektyvumams.
- Impulsų kontrolė – sugebėjimas atsispirti ar atidėti impulso poveikį. Kitaip sakant sugebėjimas valdytis ir valia.
- Streso valdymas:
- Lankstumas – sugebėjimas prisitaikyti emocijas, mintis ir elgesį prie besikeičiančių ir neprognozuojamų aplinkybių. Svarbi sfera – gebėjimas toleruoti stresą, kurį sukelia permainos.
- Tolerancija stresui – sugebėjimas susitvarkyti su stresinėmis ir sudėtingomis situacijomis, įsisavintos ir taikomos streso valdymo metodikos.
- Optimizmas – teigiamo požiūrio ir teigiamos perspektyvos indikatorius, nulemiantis sugebėjimą atsitiesti po nesėkmių ir nelaimių.
Turbūt pastebėjai, kad šios išvardintos grupės nėra izoliuotos viena nuo kitos, o ir žiūrėti į jas reikia kontekste.
Absoliutus optimistas be realybės testo – tik nuplaukęs idealistas.
Problemas puikiai sprendžiantis, bet nelakstus asmuo kai kuriose situacijos atrodys tik ožys ant tiltelio.
Sričių balansas kaip ir visur, taip ir čia – svarbiausias. Gaila, bet man nepavyko rasti jokių nemokamų lietuviškų EQ testų, o ir angliški braukiantys šakėmis per vandenį, nors pasirinkimas ir nemažas. Šis pasirodė įdomus:
https://memorado.com/emotional_quotient
Bet juk skaičius nėra svarbiausia, ar ne? Vien suvokimas, koks svarbus yra EQ ir kurias sritis jis apima, gali pasitarnauti kaip puikus startas į gilesnį savęs pažinimą ir GALBŪT kažkurios srities patobulinimą. Aš į savo planus pirmiausi įsirašiau – impulsų kontrolę, tad greičiausiai po visų pasiknaisiojimų sekantis straipsnis bus apie tai. Žiū, gal ir tau pravers, jei esi toks pat degtukas, kaip ir aš: greitai užsiliepsnojantis ir linkęs į savęs sabotažą, paskatintą aplinkinių stimulų,
Geresnė nei vakar 