Turbūt miglotai pameni (kažkada minėjau), nuo šių metų rašau knygą. Tiksliau pradėjau, paskui buvo keturi mėnesiai tylos ir apmąstymų: o vis dėlto, ką po velnių aš iš vis noriu ta knyga pasakyti ir apskritai ar kam to pasakymo reikia. Kai knygų lentynos lūžta nuo vietinės ir verstinės literatūros, o FB visus bombarduoja gyvenimiškos išminties perlais – ar apskritai surasiu savo skaitytoją? Ar apskritai yra niša tam, kuo noriu dalintis?
Paskui mane ištiko verbalinė diarėja ir per mėnesį vogdama laiką nuo visko ir visų supyliau krūvas puslapių ir…. ir staiga liko tuščia. Matyt dehidratacija. Skaičiau savo juodraštį dar ir dar kartą ir negalėjau nuspręsti kas blogiau, ar kad mane gerokai užnešė į kitą pusę, nei suplanuota, ar kad aš sugalvotas pavadinimas nebepatinka. Tam taške ir likau – nežinodama, kas toliau.
Šiandien nusprendžiau, kad jau metas išsitraukti popieriaus lapą ir rašiklį – back to basics (t.y. atgal prie ištakų, laisvas vertimas) – uždaryti savo vidines duris ir praleisti valandą tiesiog reorganizuojant mintis.
„Sėdėsi, kol neaplankys nušvitimas“, – pasakiau sau užsikapstydama po antklode ir po pažastimi pasigrūsdama savo kačioką. Kačioko snukelis tuo tarpu nespinduliavo nei įkvėpimu, nei pasitenkinimu. Ir nežadėjo jis nieko gero, apart plaukais nuveltos pižamos. Bet būti didesne ir sunkesne – labai vizualus privalumas, tad mes likom. Aš – generuoti minčių, jis laižyti savo plaukuotos apykaklės ir nervintis, kad plaukai prilimpa prie liežuvio.
Rezultatą galite pamatyti straipsnio viršuje (Katino nuotraukos „PO“ neturiu, bet suvokiu, apriboju savo galimybes, mat nepatvirtintais duomenis vaizdai su kačiukais ir kūdikiais yra vieni populiariausių FB). Todėl pateikiu nuotrauką „PRIEŠ“.
Kur aš sustojau?
A, Brainstormingas! (Jaučiu pareigą išversti… gal… smegenų audra?).
Taigi turbūt dar nebaigtas, nes jau ir po nuotraukos padarymo dar pridėjau naujų atšakų. Ir rodau aš jį jums visai ne todėl, kad norėjau pasigirti savo katinu ar rašymu, kaip laisvalaikio praleidimo būdu.
Norėjau priminti vieną žmogišką refleksą. Duok piliečiui problemą, uždaryk kambaryje su popierium ir rašikliu – nustebsi, kiek idėjų ir problemos sprendimų jis atras. Tad jei jautiesi pastrigusi – pirmyn. (Kačiokas nebūtinas)