Visos turime bent po vieną tokią kolegę ar kolegą – jie ateina anksčiausiai, išeina vėlai, visą dieną arba palinkę ties popierių krūva, arba įtemptai spokso į ekraną akomponuodami klavišų kaukšėjimu ir pelės spragsėjimu arba apskritai laksto po ofisą kaip uraganas valandžiukei nusėsdami vienam ar kitam susirinkime… Užkalbinti tokie vis dejuoja ir skundžiasi baisiu užimtumu, o tu linksi galva ir niekaip nesupranti – ar tu aklas ar ką, bet na niekaip nematai tų super rezultatų. Šitaip kalnus nuversti būtų galima, o su pora tokių darbštuolių pusę skyriaus būtų galima paliuosuoti. Nes na kaip beatrodytų neįtikėtina, bet darbo kiekis yra vis vien baigtinis laike.
Aišku ir aš turiu tokį kolegą – daug judesio, bet vis mindžioja vietoj. Nekliūva jis man, jei nekliūva jis savo vadovams, bet kai nuo tokių žmonių ima priklausyti ar savuosius darbus atliksi laiku, tai ir nenorėdama išsimuši iš dzen ir dzin pozicijos.
Ir ką – nepatarsi tokiam, kai patarimo neprašo. Bet jei skaitai, galiu papamokslauti tau 🙂
Ar tu nuolat užsiėmusi?
Ar ant tavęs nuolat griūna vienas už kitą skubesni darbai?
Ar tau atrodo, kad darai daug, bet dar daugiau lieka nepadaryta?
Vakare atrodo, kad svarbiausių darbų taip ir nepadarei?
Tavo diagnozė aiški – esi krizių karalienė. Ir turi kažką su tuo daryti.
Visus, absoliučiai visus darbus gali suskirstyti į keturias grupes.
- Svarbus ir skubus
- Svarbus ir neskubus
- Nesvarbus ir skubus
- Nesvarbus ir neskubus
O dabar atsisėsk ir gerai pagalvok, susirašyk visus paskutinių poros dienų nuveiktus darbus ir priskirk jiems kategoriją. Būk sąžininga ir objektyvi. Kokios kategorijos darbų buvo daugiausiai?
O dabar susirašyk visus ateinančios savaitės darbus ir taip pat priskirk jiems kategoriją. Jei tavo sąraše vienas kitas 3 ar 4 kategorijos darbas – tiek jau tos. Jei daugiau – tai tikras balastas. Darai ne tai, ką reiktų daryti ir maitini savo smegenis nepelnytais endorfinais – pasitenkinimu, kad štai va nuveikiau dar vieną darbą. Na ir kas, kad visiškai nereikalingą. Būk kritiška – pasakyk jiems NE, deleguok arba atidėk tol, kol jie arba apskritai praras prasmę, arba pasidarys svarbūs.
Jei tavo sąraše dominuoja vien skubūs ir svarbūs darbai, tai liudija, kad planavimas nėra tavo stipriausia pusė. Tokių pirmos kategorijos darbų tavo sąraše normaliomis aplinkybėmis neturėtų būti daugiau nei 20 procentų. Svarbūs ir neskubūs (2-os kategorijos) darbai neišplanuoti laike ir po truputį bei nuosekliai nejudinami dienoms bėgant tampa skubūs, o tada tu ištisas dienas malšini krizes. O būtent ties jais turėtum koncentruotis – tai sėkmės pamatų statymas.
(Tiesa, yra tokių profesijų, kurių specializacija yra gaisrų gesinimas, bet tai daugiau išimtis, nei taisyklė).
Pirminio klausimo, o kas gi tau visgi yra svarbu, nepavyks išvengti. Per nuosavą svarbos suvokimą persijoti darbai laukia nesulaukia atgulti į tavo sekančių žingsnių sąrašą, tik būk gera – pasirūpink, kad jie ten neliktų tol, kol užsidegs aliarmo lemputė.
Pradedam planuoti:
- Savaitgalis. Gerai pailsėti – svarbu ir neskubu (2 kategorija).
- Apkabinti šalia esantį namiškį – svarbu ir neskubu (2 kategorija).
- … Dabar tavo eilė.
Su meile,
A.
Geresnė nei vakar 