Geresnė nei vakar

Su kuriamąja vizualizacija ir viena jos pagalbinių priemonių Vision board (atsiprašau, neradau lietuviško atitikmens) pirmą kartą susidūriau praktiškai viename seminare apie atsparumą pokyčiams, į kurį mane įšsiuntė mano vadovas prieš pat įmonės restruktūrizaciją. Buvau skaičiusi apie jas, bet visada laikiausi nuomonės, kad tai kiek vaikiškas laiko švaistymas, pramoga ir nieko daugiau.

(Žinau, kaip skeptiškai kai kurie žmonės žiūri į tokius dalykus, todėl skubu užbėgti spekuliacijoms už akių – ne, dirbau ne būrimo salone, kuriame planavo atskirti chiromantijos departamentą nuo būrimo iš kavos tirščių. Nors… kai kam mano darbas ir atrodo panašus į  tai, bent jau kai pabandau paaiškinti paprastais žodžiais).

Nukrypau truputuką… Nors kam nepasitaiko J

Taigi atgal prie temos.

Viena pagrindinių traukos dėsnio sąlygų yra ne tik žinoti, ko nori, bet būti specifiškai – įpūsti savo troškimams gyvybės, suteikti jiems vaizdą, skonį ir kvapą. Miela drauge, jei nežinai ko TIKSLIAI nori, tai ir nesitikėk, kad pasieksi. Aišku, Vision Board tikrai nėra pirmasis tavo žingsnis. Turėtum pradėti nuo SMART tikslų – apie juos jau rašiau anksčiau, kaip ir apie patį traukos dėsnį. Tad jei koncepcija tau nėra aiški, arba tikslai dar tik plakasi galvoje kartu su mintimis apie tai, kad po darbo reikia užbėgti Maximon pieno ir batono, teks atsitraukti vienu žingsniu atgal ir pradėti nuo pagrindų.

Mentoringo susitikimuose, kuomet su savo „mokiniais“ imame kalbėti apie asmeninius tikslus, vidada užstringu lyg sugedusi plokštelė ties pirminiu klausimu – ar žinai, KODĖL tu to nori? KĄ tau TAI duos? Man atsako… Tada vėl klausiu to paties dar ir dar, bei stebiu stebiu – kol pamatau, kaip pasikeičia pašnekovo kūno kalba, balso tonas, veido išraiška ir suspindi akys. Tik tuomet tampa aišku, kas iš tikro yra tikslas, o kas tik to priemonė. Labai giliai pakapstantis pratimas – rekomenduoju.

Jei tikslai aiškūs, tuomet Vision Board gali būti puikus pagalbininkas. Jos tikslas – viename lape išguldyti jausmą ir ateities viziją. Tai – paveikslėlių, nuotraukų ir frazių rinkinys. Jis turi būti aiškus ir toks asmeniškas, kad žiūrėdama į jį jaustumeisi, lyg žiūrėdama į savo svajonių gyvenimą, kad kraujas imtų greičiau pulsuoti venomis.

Kai minėtų mokymų metu prieš akis išdygo krūva žurnalų, flomasterių, klijų ir žirklių – į nusimatančią veiklą pažiūrėjau kaip į pramogą, galimai išblaškysiančią popietinį pilno pilvo kėliamą snaudulį. Buvo visai smagu, nors pasirinkimo galimybės ką dėti į savo Vision Board buvo ribotos. (Atsiprašau, bet jei mano svajonėje tas BMW yra violetinis, tai kijuoti juodą man nelabai…)

Klijai, flomasteriai, žurnalai – toks kūrybinis rinkinys kiek terlinas, bet įmanomas. Arba daug nuotraukų iš interneto ir paveikslėlių apdorojimo programa. Arba paveikslėlius iš interneto galima atsispausdinti ir tuomet naudoti. Variantai variantai…

Mano Vision Board skaitmeninė. Turiu ją mobilaus ekrane, tik niekaip neprisiruošiu jos atspausdinti ir įrėminti. Ir tas visai nebūtina. Gali rodyti ją visiems, gali nerodyti jos niekam – tai asmeninis pasirinkimas, bet svarbu ją turėti ir kasdien bent akį užmesti. Kad primintų, įkvėptų ir uždegtų.

Bet prisimink, kad visa esmė yra viename dalyke – privalai pakelti užpakalį nuo sofos ir imti veikti. Vision Board gali palengvinti procesą, bet ne jį pakeisti. Tai kaip kuras automobiliui – jis reikalingas, bet vien su kanistru benzino rankose niekur tu nenuvažiuosi.

Sėkmės kelyje!

A.