Savivertė ir pasitikėjimas savimi tik iš pradžių gali atrodyti kaip vienas ir tas pats. Savo kalboje šias sąvokas dažnai vartojame kaip sinonimus, o tuo tarpu psichologai jau senokai ginčyjosi ir panašu, kad pagaliau susitarė, kad tai nors ir susiję, bet visgi yra du skirtingi dalykai.
Galbūt ir mums, atskyrus savivertės ir pasitikėjimo sąvokas, bus lengviau pažinti savo jausmus ir padėti sau augti ir žydėti?
Štai, ką jie, tie psichologai, sako apie savivertę.
Savivertė (self-esteem) – vidinis ir absoliutus savęs vertinimas, nepriklausantis nuo situacijos. Negali būti aukštos savivertės iš ryto, bet po pietų imti nebevertinti savęs. Ar manai, kad esi lygi ir nei trupučio ne prastesnė už kitus: tokia pat protinga, verta sėkmės ir meilės? Ar jauti poreikį įtikti kitiems (na supranti – „o ka žmonės pasakys???“), stengiesi įrodyti, kad gali taip pat ir dar geriau?
Savivertė formuojasi keliaujant per patyrimus ir įvykius. Tai ilgų metų psichologinės evoliucijos, o ne dienos sprogimo pasekmė. Vaikystės aplinka vienareikšmiškai turi ypatingą svarbą. Nuolatinis vaiko lyginimas su kitais turėtų būti prilyginamas smurtui! „Tu pažiūrėk, kaip jis gerai mokosi“, „Kodėl tu negalėtum būti nors truputį labiau toks, kaip jis“, „Jis tai… o tu tai…“. Kažkada sau pasižadėjau užsisiūti burną, jei tokie dalykai išsprūs kalbant su savo sūnumis.
Savivertės diagnostika.
Tavo savivertė matuojama paprastais klausimais:
- Ar tu vertinti savo laika? Ar jis toks pat vertingas kaip kitų?
- Kaip rūpiniesi savo fizine ir emocine sveikata?
- Ar turi savo galvoje nusibrėžusi ribas – ka gali padaryti dėl kitų ir ko ne?
- Ar gali pasakyti TAIP ir NE kai nori?
- Ar sugebi atsieti savo gyvenimą nuo kitų – nebūti per daug emociškai priklausoma?
- Ar sugebi prisiimti atsakomybę už savo jausmus (suvoki, kad ne kitų žmonių veiksmai, o tavo pasirinkta reakcija juos iššaukia)?
Savivertė nepriklauso nuo išvaizdos, turtinės padėties, statuso ar santykių. Aukšta savivertė taip pat reiškia priklausomybių nebuvimą – nuo maisto, alkoholio, narkotinių medžiagų ir sekso…
Dažnai peraugantis į save žeminančius vidinius monologus ir prasivardžiavimus (kokia nevykėlė, idiotė ir pan.), žemas savivertės jausmas dažnai yra depresinės nuotaikos priežastis. Turbūt nėra greitesnio būdo tokius išpuolius prieš save nutraukti, kaip užduotas klausimas – „Ar sakytum šiuos žodžius savo mamai, sesei, dukrai – bet kuriam mylimam žmogui?“ Jei ne – tai neturėtum sakyti ir sau… Deja, bet pasiūlimo kaip greitai pakelti savivertę neturiu – tik mažais žingsniais, tik neskubant ir kantriai.
Pasitikėjimas savimi (self-confidence)
Kita obuolio pusė – pasitikėjimas savimi – priklauso nuo situacijos ir yra lengviau pasiduodantis poveikiui. Žengimas iš komforto zonos, stojant kūtine prieš nepatogias situacijas dar ir dar kartą, prijaukina „laukinį žvėrį“ ir pasijaučiame jose daug geriau. (Nes šuo gi ir kariamas pripranta – taip sako…)
Labai dažnai aukšta savivertė koreliuoja su pasitikėjimu savimi, tačiau pirmasis nebūtinai sąlygoja antrąjį. Pavyzdžiui yra žmonių, kurie yra visiškoje taikoje su savimi, bet nei už ką nesutiks pasakyti viešos kalbos ar neišdrįs sėsti už automobilio vairo. Ir atvirkščiai – visų dėmesį pritraukiančios asmenybės, spinduliuojančios pasitikėjimą savimi ir tikri savo srities profešionalai, už uždangos pasirodo besą labai žemos savivertės – netikintys, kad yra verti sėmės ir meilės.
Pasitikėjimo savimi požymiai:
- Nori išbandyti naujus dalykus, čiupti galimybes, priimti iššūkius ir rizikas.
- Atrodai kompetetingai, nepasimeti ir sugebi valdyti sudėtingas situacijas.
- Sugebi priimti kritiką ir neįsijautrini nuo jos.
- Priimi sprendimus ir prisiimi atsakomybę už pasekmes.
- Atsitiesi po nesėkmių.
- Esi lanksti ir sugebi prisitaikyti prie situacijos.
- Jauti baimę, bet ji nesustabdo.
Žinau, kaip lengva apsigauti! Kartais stebiu tokius žmones, balansuojančius ant pasikėjimo savimi ir arogancijos ribos, ir spėlioju, ar tai nėra tiesiog perviršinės pastangos kompensuoti savo žemą savivertę. Per tokį filtrą juos matau kitaip – ne kaip pasipūtusius šmikius, o kaip komplikuotas ir galbūt kiek pasimetusias asmenybės. Kitąvertus, Fake it until you make it principas tikrai padeda (sakau iš patirtiės). Elkis taip, lyg pasitikėtum savimi – ir imsi pasitikėti labiau. Elkis su savimi taip, kaip norėtum, kad kiti su tavim elgtųsi ir mylėti save bus kur kas paprasčiau.
Su meile,
A.
One thought on “Apie savivertę ir pasitikėjimą savimi”