Geresnė nei vakar

Keturiasdešimt du milijonus minučių tau gimstant padėjo į tavo gyvenimo sąskaitą (daugiau ar mažiau, bet tarkim tiek, jei sulauksi savo aštuoniasdešimtmečio). Kas padėjo? Dievas, likimas, motinėlė gamta ar atsitiktinumas, greičiausio spermatozoido pavidalu – priklauso nuo tavo įsitikinimų, bet numanau, kad tai, jog skaitai šitą įrašą, reiškia, kad kartais tavo mintis, kaip ir manąsias, perskrodžia žaibas ir tu susimąstai, kam tos minutės tau buvo duotos ir ar tikrai naudoji jas pagal paskirtį.

Aišku, paprasčiausia yra gyventi nekapstant labai giliai ir pati visai mielai taip dažnai nekapstyčiau – drugelio lengvumas man visai prie širdies: kai pasitinki dieną nekeldama nei jai, nei sau jokių lūkesčių ir tiesiog džiaugiesi saule, džiaugiesi oru, užpildančiu tavo plaučius. Tokios dienos – nuostabiausia meditacija ir tikriausias dzen ar dzin, tačiau joms pasibaigus neišvengiamai apninka jausmas, kad ką tik ištaškiau dar vieną gyvenimo dieną.

Paskutiniu metu egzitenciniai klausimai tapo piktybiški ir persekioja visur, kur einu (sakau gal vidutinio amžiaus krizė pradėjo belstis, nors gal ir kiek ankstoka?). Dar gerai, kad jie nesispardo sudarinėjant tikslus, nesipriešina pradedant naujus žygius, tačiau faktas, kad nežinau, vardan ko viską darau, kokia viso to gilesnė prasmė ir negaliu atsakyti sau į tokį, rodos, elementarų klausimą man neduoda ramybės.

Kokia tavo gyvenimo prasmė? Kuriame tavo taške susitinka tai, ką sugebi, kuo mėgaujiesi labiausiai ir tai, ko tave supančiam pasauliui reikia?

Prisipažinsiu, slapčia tikėjausi paprasto būdo – galbūt užmerkti akis ir leisti mintims tekėti savo vaga. Tada jos mane patyliukais nuvestų prie vietos, kur mano gyvenimo minutės įsilieja į plačius plačius prasmės vandenis. Bet… medituoti aš nemoku, o mano mintys – tarsi turgaus bobos su čeburėkais – garsesnės viena už kitą, kur ten tau ramus tekėjimas.

Gaila, bet nėra vieno paprasto būdo. Yra tik ilgas ir nuoširdus pokalbis su savim. Yra tik ilgas klausimų sąrašas, kuriuos sau turi atsakyti. Pabandom?

• Kada tu šypsaisi?
• Kokia veikla labiausiai mėgavaisi kai buvai vaikas? O dabar?
• Ką darydama užsimiršti ir nepastebi prabėgusių valandų?
• Kada labiausiai didžiuojiesi savimi?
• Kokios geriausios tavo savybės ir kaip jas išreiški?
• Kas tave labiausiai įkvepia? Kokios savybės kiekviename žmoguje?
• Kokios pagalbos žmonės į tave kreipiasi? Kokių patarimų prašo?
• Jei turėtum mokyti kažko, kas tai būtų?
• Kokios veiklos tau labiausiai nesinorėtų išbraukti iš savo kasdienybės?
• Kaip manai, ko labiausiai gailėsiesi nepadariusi savo gyvenimo saulėlydyje?
• Jei turėtum perduoti žinią daugybei žmonių, kas jie būtų ir kokia būtų ta žinia?
• Ar gali savo žinias, sugebėjimus ir talentus panaudoti tam, kad padėtum, pasitarnautum, prisidėtum?

Atsakyti į šiuos klausimus, rodos paprastus, yra tik pirmas žingnis. Kur kas sudėtingiau sudėti juos visus į porą ar tą vieną vienintelį sakinį, sutalpintį visą esmę savyje – tris banginius, ant kurių stovi tavo gyvenimo reklaminė žinutė:

Ką noriu veikti? (Mokyti, įgalinti, padrąsinti, padėti, pagerinti, duoti, įkvėpti, įvaldyti, motyvuoti, puoselėti, propaguoti, plėsti, dalintis, suprasti ir t.t.)

Kam noriu padėti? (Žmonėms, gyvūnams, organizacijoms, tikslams, grupėms, aplinkai ir pan.)

Koks viso to rezultatas?

Kol šlifuoju savąją ir dievaž, nesijaučiu drąsiai visam pasauliui rėkdama dėl ko gyvenu (kažkaip atrodo, jog bandau atsikąsti daugiau, nei pajėgsiu sukramtyti), pavyzdžių ieškodama pakapsčiau internetus:

Mokyti likimo nuskriaustus vaikus sėkmės principų skatinant jų ambiciją keisti savo gyvenimus.

Noriu šviesti žmones apie rūkymo žalą ir sumažinti naujai pradedančių rūkyti žmonių skaičių.

Padėti žmonėms išsaugoti savo namus, konsultuodamas juos apie būsto paskolas ir mokydamas juos finansinio raštingumo pagrindų.

Padėti žmonėms jaustis geriau ir atskleisti jų gražiąsias išvaizdos savybes pritaikant naujus kirpimus.

Įamžinti įpatingas šventes ir padėti išsaugoti žmonių prisiminimus.

Žadinti meilę muzikai vaikų širdyse.

Nuolat augti ir naudoti sukauptas žinias tam, kad padėčiau augti kitiems.

Naudojant savo talentus padėti žmonėms kurti jaukią namų aplinką.

Svarbiausia suprasti, kad nėra didelių ar mažų gyvenimo prasmių. Kartelė negali būti nei per aukštai, nei per žemai. Ir jei po visos šitos litanijos ir po visų klausimų – atsakymų viktorinos prieš tave guli lėkštė su pietumis, o ne šviežiai iškeptas gyvenimo prasmės lozungas, tai yra visiškai suprantama ir visiškai gerai.

Tiesiog galbūt dar ne laikas.