Visi stebuklai gyvenime įvyksta tada, kai nepaisant visų įkyrių minčių, pašiaušiančių odą, užsimerki, įkvėpi ir neri iš savo komforto zonos – tarsi iš saugaus vaikiško varliukų baseinėlio į galimybių vandenyną.
Ir niekada nebūna lengva. Dažniausiai baisu ir rizikinga. Kartais tam, kad prisiverstum užtenka suspausti kumščius ir užmerkti akis, kartais tenka paverkti vonios kamputyje. Bet jei giliai viduje gali girdėti kad ir tyliausią „norėčiau“, yra tik viena teisinga kryptis – svajonės link.
Ant tų šaltų vonios grindų prieš penkerius metus dėliojau savo ir savo šeimos ateitį. Vienoje svarstyklių pusėje dėjau su meile puoselėtus namus, artimuosius ir draugus, kad ir ne itin mielą, bet gerai apmokamą darbą. Kitoje pusėje – sudėjau svajonių karjerą. Taip, kad gautum kažką, kažko turi atsisakyti. Kaip pašėlusios siautė baimės – nepažįstama šalis, baimė nesurasti joje savo vietos, jausmas, kad niekada nebūsi savas, svetima kalba ir graudi nuojauta, kad tavo vaikai angliškai kalbės geriau, nei lietuviškai… Ką paaukotum dėl savo svajonės?
Tas vienas nelengvas sprendimas, rodos, suteikė sparnus: per dvi dienas nuverčiau kalnus – atlaikiau du skrydžius, traukiniais apvažiavau daugiau nei 500km, pirmą kartą važiavau metro ir sėkmingai sudalyvavau trijuose darbo interviu – tada dar net be mobilaus interneto, be kurio dabar nei kojos iš namų nekelčiau… Apsisprendžiau ir daugiau nei minutės nebedvejojau – išvykome visi, išsivežėme viską, o ko neišsivežėme – pardavėme arba išnuomojome. Nebuvo pasibandymų, nebuvo testų – jei darai, daryk viską visa širdimi.
Tai buvo didžiausias šuolis iš komformto į nežinią, bet buvo jų mažesnių ir visai mažyčių, padedančių išmokti, suprasti, patirti.
Matyt prie iššūkiu jau pripratau – juk prie visko priprasti gali!?! Dabar kas kartą, kai abejonė ima smaugti, klausiu savęs „O ką ši atsiverianti galimybė gali man duoti?“. Jei atsakymas man patinka – užsimerkiu ir neriu.
Visi stebuklai įvyksta tada, kai nepaisant baimių praplėti savo galimybių ribas – ir tos ribos dažniausiai egzituoja tik tavo abejojančioje sąmonėje, ir tik ten, kur jas pati nusibrėži.
Geresnė nei vakar 