Geresnė nei vakar

Kai buvau maža – daug ko nesupratau. Bet viena man visada buvo aišku, kad turėjau pačią gražiausią mamą. Aš laukdavau jos grįžtant prilipusi prie lango ir kai išvysdavau pareinant su didžiuliais nešuliais ilgiausioj medžių alėjoj, žinodavau – viskas bus gerai. Dabar suprantu, kaip nelengva jai tada buvo išlaikyti namų jaukumą ir suteikti mūsų vaikystei saugią kasdienybę. Ji – liūtė. Jos pamokas – niekam nenusileisti ir nesiduoti skriaudžiamai – dabar, suaugusi, suprantu daug aiškiau, nei tada – akiniuota visų ujama moksliukė alkoholiko dukra. Iš jos, savo mamos, išmokau stiprybės ir atkaklumo. Išmokau, kad niekas negali nuspręsti, koks bus tavo gyvenimas, tik tu pati, išmokau būti kaip ji… Iškelta galva nepaisant nieko. Myliu tave, mama…