Geresnė nei vakar

Šiandien NLP (Neuro lingvistinis programavimas) mokymų metu pažindinomės su neigiamų įsitikinimų perprogramavimo technika. Buvau šokiruota aplankius suvokimui, kad praktiškai kiekvienas tokių turime. Jie – mūsų vidiniai tarakonai, išgyvenantys net atominės bombos sprogimą. Mes nežinome, kada jie pas mus užsiveisė, bet esame su jais priversti dalintis kasdienybe ir jiems šmirinėjant nueina pagaugais oda. Aš pažįstu savo didžiausią tarakoną – gaujos vedlį. Jis riebokas, ilgais ūsais ir mėgsta jais šiurenti svarbiausiais momentais, tada aš užsidarau ir imu abejoti ar darau, ką turiu ir ar esu savo vietoje. Vadinu ji Petru, bet jo gimimo liudijime įrašyta AšNepakankamaiGera. Jo specializacija – prasikasti po mano pasitikėjimo savimi pamatais.

Šiandien mačiau kolegas su tarakonais, vardu AšNenusipelniauBūtiMylimas, AšNenusipelnauGeriau, AšNiekoNesugebuPadarytiGerai, AšNiekadaNiekoNepasieksiu… Nepriklausomai nuo amžiaus ir jau sukauptos gyvenimiškos ir profesinės patirties, pasiekto karjeros laiptelio. Visi stovėjom vienas prieš kitą ir pasakojom, kaip atrodo gyvenimas su asmeniniu ūsuočiu. Kalbėjome ir tie žodžiai išlėkę į orą dėliojo suvokimą, kaip jie trukdo ir kad visiškai nebūtina savo gyvenimo dalintis su nepageidaujamais įnamiais. Ir jei trūkčioji dabar pečiais, manydama, kad pas tave tai tikrai tokių nėra, pagalvok apie jų smulkesnius gentainius AšNeturiuValios, AšNeturiuLaiko, AšNeturiuMotyvacijos, PerVėluKažkąKeisti, NeįsivaziduojuNuoKoPradėti. Jie linkę daugintis ir greitai.

Pirmas žingsnis jų atsikratyti – pripažinti jų egzistavimą. Pripažink sau, o dar geriau apkalbėk jį su patikimu žmogumi ar specialistu. Ką reiškia jį turėti, kaip jis priverčia jaustis, kokiose situacijose jis aktyviausias?

Antras žingsnis – abejonė. Ar yra buvę situacijų, kai taip nesijautei? Kokios jos, kaip tada jauteisi?

Trečias žingsnis man atrodo linksmiausias. Jį galėčiau pavadinti apleistų tarakonų kapinėmis. Su kuo tau asocijuojasi taviškis? Simbolis, kurį išsirinksi liks pakastas tose kapinėse, bet pirmiausia turi sau atsakyti, ar esi pasiruošusi tą padaryti. Ir nieko blogo, jei dar ne. Kada bus patogu, gali grįžti į prieš tai buvusį žingsnį ir tinkti įrodymus prieš savo įnamį.

Ketvirtas žingsnis – įsivaizduok, kaip gyvenimas atrodo be jo. Kaip tu jausiesi? Kas pasikeis? Kur save matai?

Gaila, kad šiandien nepavyko nužengti toliau trečiojo žingsnio – likau toliau ieškoti įrodymų, bet mano tarakonas tikrai truputį susikūprino, o jo kairysis ūsas ėmė nervingai trūkčioti.