Manyje gyvena beždžionė: be galo tingi, kiek agresyvoka ir gerokai palepusi – įpratusi ji gauti viską dabar ir iš karto. Dar ji – panikos meistrė, prisigalvojanti visokių ekstremalių “worst case” scenarijų ir užknisanti iki negaliu. Kas be ko – sabotažo meistrė. Jai nusispjauti mano į mano planus ir pažadus. Jeigu dar iš pradžių ir susidomi kuo nors nauju, tai paskui daro viską, kad tik galėtų išversti bambą ir nieko neveikti. Duosi jai galimybę – prikalbės per daug, nes jokios ribos ir rėmai jai neegzistuoja.
O jau kokia emocinga! Tik neapsižiūrėk – jau įkyriai tyrinėja aplinkinius, bandydama išsiaiškinti, kuris čia iš jų tik apsimeta draugišku, knaisiojasi ir traukioja po siūlą žodžius iš konteksto – vis bando kažką iškaityti tarp eilučių.
Vienareikšmiškai – absoliuti bambeklė. Kliūna visiems – pakeleiviui, netyčia numynusiam koją, sankryžoje apsižioplinusiam naujai iškeptam vairuotojui, ne laiku suskambusiam telefonui ir pabjurusiam orui (savaime suprantama!).
Būtų visai dar pakenčiama, bet vos tik ištaikiusi progą, ji tuoj pat kimba kitai tokiai pat į kudlas, o paskui visą dieną lipa sienomis niekaip negalėdama nuleisti garo.
Taip, mano beždžionė tokia. Kartais panaši į neišsimiegojusį diktatorių, kartais – į cukraus perdozavusį penkiametį.
Mes kiekvienas turime po beždžionę.
Kaip gerai tu pažįsti saviškę? Ir ar jau pramokai ja laikyti už pavadėlio?
Kaip žinoti, kad tavo ne tu, o beždžionė valdo situaciją, kad ji ir vėl pasidarė nevaldoma? Štai simptomai:
- Juodai baltas mąstymas (rodos nėra jokio tarpinio varianto), per daug emocionalios ar neracionalios mintys, vedančios prie staigių išvadų (Aaaa! Jis manęs nekenčia. Jis padarė tai tyčia!!! Visi prieš mane nusistatė!)
- Vidinė sumaištis ir blogiausių situacijų įsivaizdavimas (taip taip, dabar mane tikrai atleis, bankas išmes iš buto ir liksim plika subine gatvėje…)
- Jausmai, kurių jūs nenorite (tingulys, nepasitikėjimas savyje, perdėta savigrauža ir panašiai.)
Turite sau užduoti vienintelį klausimą – ar aš noriu taip galvoti, jaustis ar elgtis? Jei atsakymas ne –
DĖMESIO! DĖMESIO! TAVO BEŽDŽIONĖ NUTRŪKO NUO LENCIŪGO!
tik jau truputį per vėlu ją sustabdyti, kol neišsišėls – nenurims. Teks išlaukti ir mokintis ją prilaikyti geriau, nes šis įgūdis pagrindinis sėkmę apsprendžiančių faktorių tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Siūlomi trys beždžionės valdymo būdai:
- Leisti jai pasireikšti saugioje aplinkoje, kur nepridarytų žalos, ir leisti jai išsisakyti (dievaži, nesiverskite jos į prekybcentrį). Kai išsisiautės ir aprims, galėsi pereiti prie racionalesnių minčių – pasinaudojant logika, faktais ir tiesa, nuraminti još baimės, pyktį ir įtarumą. Kartais gali prireikti keleto raundų. Kartokite tol, kol ji pagaliau liausis.
- Gali nukreipti jos dėmesį ar papirkti. Greiti veiksmai neleidžiant beždžionei mąstyti, gana puikus būdas. “Suskaičiuok iki dešimt prieš kalbėdamas” – tai taip pat dėmesio nukreipimas. “Galėsiu išgerti kavos, kaip perskaitysiu vieną skyrių” – tai papirkinėjimas. Tiesa, šis metodas veikia ne visada ir tinka ne visomis situacijomis.
- Trečiasis metodas trunka ilgiausiai, bet yra patikimiausias. Tavo beždžionė reaguoja labai greitai, bet dažnai pasiremia jau esančiomis patirtinimas ir įpročiais. Jei kantriai ir po truputi formuosi teigiamus rutinas ir naujus būdus reaguoti – panašiose situacijose tavo beždžionėlė neras priežasties užpsichuoti. Žodžiu, “One step at a time” .
Labai svarbu suprasti, kad laimingas augintinis = gerai besielgiantis augintinis.
Tavo beždžionytė, kaip ir tos, laukinės, vedama dauginimosi, saugumo, pripažinimo, savos teritorijos, priklausymo gaujai, tėvystės poreikių. Vieni jų bus išreikšti labiau, kiti mažiau. Atpažink juos ir pasirūpink, jei ne tiesiogiai tai bent rask netiesioginius būdus. Pavyzdžiui agresyvią beždžionką nuraminti gali sportas, tėvystės poreikį patenkinti mentorystė, gaujos – priklausymas kokiam nors bendraminčių klubui.
Sėkmės ir gausaus bananų derliaus!
Su meile A. ir jos šimpanzė B.
Geresnė nei vakar 