SSGG kaip planavimo pagalbininkas

untitledNegaliu patikėti, kad pirmosios 50 dienų naujame darbe pralėkė lyg tornadas – apkrovė mane šimtais prirašytų popierių ir įsuko į valandų valandas susitikimų bei susirinkimų. Viena tapo aišku, kad tai, kas buvo mano turtas ir ką mokėjau ankščiau, tebuvo geras pamatas, puikiai atlaikęs pirmųjų dienų vėjo gūsius, bet vien jo nebeužtenka. Tam, kad galėčiau žengti pirmyn, prieš mane vėl – tik tuščias lapas.

Skaičiau tose protingose knygose, kad tai, kas atveda iki ten, kur esi, nebūtinai nuves ten, kur nori atsidurti. Nesvarbu, koks kontekstas – karjera, asmeniniai santykiai, sveikata ar dar belekas … Skeptiškai šypsojausi – ir be reikalo. But first things first, sako anglai ir atsiduri, žmogau, prieš esminius klausimus:

Kur tu nori nueiti?

Ar žinai, koks tavo sekantis žingsnis?

Ką turi sužinoti ir išmokti?

Ką turi nuveikti, kad būtum pasiruošęs?

Tačiau visų pirma atsakyk sau – o kur esi dabar?

Rašau ši tekstą pietų pertraukos metu ir nelabai pavyksta atsiriboti nuo darbinių pokalbių aplink, tad tikiuosi atleisi, jog viskas suvyniota į komercinį popierelį. Tačiau garantuoju, kad žemiau esantį metodą gali taikyti bet kuriai asmeninei situacijai arba situacijų visumai.

Taigi,

Kai įmonė kuria strategiją, padėsiančią akcininkams sukrauti turtus, pirmiausia ji įsivertina savo dabartinę poziciją. Tam ji naudoja SSGG (arba SWOT angliškai) analizę – tai padeda susivokti esamoje situacijoje ir geriau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, suplanuoti sekančius žingsnius. Tu su ja tikriausiai jau buvai susidūręs.

O dabar, jei tik apie save minutei kitai pagalvotum kaip apie savo asmeninio laiko generalinį direktorių, visa tai galėtum pritaikyti SAVO strateginiam sekančių žingsnių planavimui. Tiesa, kad ši analizė taptų tikrai naudingu įrankiu, teks išpildyti dvi sąlygas:

  1. Reiks laiko. Kiek? – priklauso nuo to, kiek esi pažįstamas su tikruoju, o ne įsivaizduojamu „Aš“ ir kiek žinai apie tave supančią aplinką.
  2. Turėsi būti iki skausmo atviras sau, nuryti išdidumą ir įsiklausyti ne tik į gerus atsiliepimus, bet ir į kritiką (čia reikalai truputį komplikuojasi, nes bet kuri kritika gali parodyti du skirtingus dalykus – sritis, kurioje reikia pasitempti arba kad po neracionalia kritika reikia ieškoti motyvo, kurio vedinas zmogus išsako savo nepasitenkinimą).

Taigi, pasidrožk piestuką ir užpildyk lentelę:

Stiprybės

Ką darote gerai? Čia vieta jūsų reklamai! Išvardinkite viską, kuo didžiuojatės, ką mokate ir darote puikiai – tiek techninius, tiek asmeninius dalykus. Mokate užsienio kalbą? Puiku! Stalčiuje trys diplomai? Esate draugiškas ir lengvai bendraujantis, jautrus ir rūpestingas – puiku! Čia tikrai ne vieta kuklintis.

Silpnybės

Ką datote ne taip gerai? Ko nemokate ir ką reiktų mokėti? Kokius blogus įpročius turite ir norėtumėti išgyvendinti? Čia labiausiai ir pravers pagalba iš šalies. Gal šiek tiek pritingite? Entuziazmas greitai nugaišta? Viską atidėliojate? Gal esate linkęs panikuoti? Nemėgstate permainų? Manote, kad esate neklystantis?

Galimybės

Kokios numatomos aplinkybės gali padėti jums ateityje išnaudojant aukščiau išvardintas stiprybes?

 

Grėsmės

Kas gali pasipainioti kelyje, jei neištaisysite savo silpnybių, išvardintų viršuje?

Ir jei lentelė jau pilna, dabar esi pasiruosęs sekanciam žingsniui – ASMENINO TOBULEJIMO PLANUI. Mano lapas prieš mane dar tuščias. KOL KAS 🙂

Su meile,

A.

 


One thought on “SSGG kaip planavimo pagalbininkas

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s